- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita Abakevičienė.
Kaip antradienį informavo universitetas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkė pirmininke išrinkta dvejų metų kadencijai. Jos pavaduotoju išrinktas Latvijos mokslininkas Karlis Dreimanis, Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų instituto direktorius iš Rygos technikos universiteto.
KTU CERN Baltijos grupei priklauso nuo 2018 metų, kai susitikimo Ženevoje metu buvo pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų. Šiuo metu grupę sudaro 14 mokslo institucijų, iš jų šešios iš Lietuvos.
„Pagrindinė CERN Baltijos šalių grupės veikla – siekis gauti pilną narystę CERN. Be to, aktyviai dirbama kuriant bendras magistro ir doktorantūros studijų programas, dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams bei studentams,“ – sako B. Abakevičienė.
Anot jos, vienas didžiausių iššūkių – naujos Europinės magistro studijų programos „European Master of Particle physics and Accelerator Technologies for Research and Industry“ („Fizikos dalelių ir greitintuvų technologijų magistras tyrimams ir pramonei“) sukūrimas tarp penkių mokslo universitetų Baltijos šalyse.
KTU atstovė, vienbalsiai išrinkta CERN Baltijos grupės pirmininke, turės organizuoti grupės veiklą, koordinuoti vasaros mokyklos jauniesiems tyrėjams ir tarptautinės konferencijos organizacinius darbus Baltijos šalyse bei atstovauti narių interesams CERN.
Įvairių sričių KTU mokslininkai jau turi galimybę prisijungti prie vykdomų CERN eksperimentų, o studentai gali aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas stažuotėms.
Šių metų kovo 22-ąją Estija tapo tikrąja CERN nare, tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra asocijuotos narės, siekiančios tikrosios narystės statuso.
Anot B. Abakevičienės, Lietuvai norint tapti tikrąja CERN nare, pirmiausiai reikia sulaukti galutinių išvadų dėl asocijuotos narystės pratęsimo dar penkeriems metams bei atlikti visus pavestus darbus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų16
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai3
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime apdovanoti Demokratijos žinių konkurso nugalėtojai4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vykusį Demokratijos žinių konkursą laimėjo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys10
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias45
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją7
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...