Šventojoje kelias paras teko pumpuoti vandenį iš persipildžiusio kanalo į Šventosios upę. Baigiant darbus, pastebėta, kad vandenyje plūduriuoja gausybė kritusių žuvų. Tačiau iki šiol nėra aišku, kas tai lėmė.
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, kad ši situacija pavojinga daugeliui šiuose vandenyse plaukiojančių žuvų.
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako išbandę viską. Anksčiau kormoranus gąsdindavo šūviais, bet jų medžioklę aplinkosaugininkai dabar leidžia tik periodiškai. Vien Kintų žuvininkams per metus kormoranai padaro penktadalį milijono nuostolių.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų – istorija su žuvies tvaiku. Prie vienos mokyklos ėmė lyti žuvimis – jos krito tiesiai iš dangaus. Kaip pranešė LNK, yra istorijų, kurioms, rodos, sunku rasti paaiškinimą.
Gamtos, gyvūnijos ir augmenijos saugojimas ir išsaugojimas ateities kartoms pamažu tampa ekologinio mąstymo dalimi. Visuomenė su tuo jau susitaikė ir visa tai priima kaip normatyvinį reikalavimą, su kuriuo daugiau ar mažiau skaitomasi, įsigyvenama.
Baigtas pirmasis kompleksinis Neries tyrimas Vilniaus miesto ribose. Tyrimo rezultatai rodo, kad bendra upės būklė yra gera, joje randama daug Lietuvos raudonosios knygos narių, taip pat ir ištisus dešimtmečius šalyje neaptiktų organizmų. Vis dėlto tyrėjams nerimą kelia užės vanduo ties Žemaisiais Paneriais.
Aplinkosaugininkai vėl fiksuoja deguonies koncentracijos sumažėjimą Kuršių mariose. Rugpjūčio 23–24 d. hidrologiniai stebėjimai patvirtino, kad ištirpusio deguonies koncentracija išlieka mažesnė, nei reikėtų vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti.