LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“.

„Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Finansinės paslaugos nėra dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti. Yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų teikėjo, yra ir tam tikri regioniniai, finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas, deja, yra ir jautrus, ir skausmingas atskiroms visuomenės dalims“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų teikiamas paslaugas. Jis priminė, kad visų kredito ir mokėjimo įstaigų įkainiai yra skelbiami LB svetainėje.

„Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį, tame tarpe ir bazinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuris, tikiuosi, atpigs“, – teigė G. Šimkus. 

Vyriausybė balandį pritarė Finansų ministerijos ir LB siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus.

Skaičiuojama, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Praėjusią savaitę BNS skelbė, jog nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai.

Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.

Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį (...)

 

LB valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu plėtrą Baltijos regione planuoja pusė čia veikiančių bankų

Ilguoju laikotarpiu pusė Baltijos šalyse veikiančių tarptautinių finansų grupių planuoja plėtrą regione, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Naujausi Vienos iniciatyvos tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu plėstis regione planuoja pusė čia veikiančių tarptautinių finansų grupių, per metus plėtrą planuojančių banku dalis išaugo daugiau negu pusantro karto“, – pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos „Vienna Initiative Full Forum 2024“ metu žurnalistams sakė sakė G. Šimkus.

Anot jo, Baltijos šalių bankų sektoriuje yra didelė bankų, kurie orientuojasi į aukštą pelningumą, koncentracija.

„Šių metų pradžios rodikliai yra šiek tiek kuklesni, tačiau vis tiek pelnas yra įspūdingas ir vienas geriausių regione. Tai reiškia, kad erdvės konkurencijai Lietuvos ir, leisiu sau padaryti platesnį apibendrinimą, Baltijos valstybių regione tikrai yra“, – sakė G. Šimkus.

Anot LB pranešimo, naujausi Vienos iniciatyvos bankų skolinimo tyrimo rezultatai rodo, kad strateginėje perspektyvoje tarptautiniai bankai ketina didinti veiklos apimtį Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos regione. Apie ilgalaikę plėtrą kalbančių tarptautinių bankų dalis per metus pernai padidėjo nuo 30 iki 50 proc.

„Jo patrauklumą didina tai, kad bankų pelningumas regiono šalyse paprastai yra didesnis nei patronuojančiųjų bankų šalyse. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sektoriaus rodikliai yra vieni geriausių Europoje“, – teigiama pranešime.

Vienos iniciatyvinio komiteto pirmininkas bei Kroatijos centrinio banko vadovas Borisas Vujčičius pridūrė, kad šiuo metu Rytų, Pietryčių ir Centrinės Europos regionų tarptautinės institucijos vis dar nepasivijusios Vakarų Europos valstybių, tačiau dėl šios priežasties, jų augimas – spartesnis.

„Per ateinančius trejus metus visų šio regiono tarptautinių institucijų rezultatai augs dar apie tris kartus sparčiau nei senųjų (tarptautinių bankų – BNS)", – konferencijoje teigė jis.

Vienos iniciatyvos forumas – nuolatinis aukšto lygio centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, didžiausių tarpvalstybinių bankų grupių ir kitų finansų sektoriaus suinteresuotųjų šalių atstovų diskusijų forumas, kuriame politikos formuotojai ir sektoriaus atstovai dalijasi nuomonėmis apie konkrečius klausimus iš skirtingų perspektyvų.

Šią savaitę Vilniuje vykstanti tarptautinė konferencija „Vienna Initiative Full Forum 2024“ organizuojama kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos investicijų banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banko grupe, Europos centriniu banku ir Europos Komisija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
LB nezino kiek yra lietuvoj banku ir ju visai nekontrolioja ju veklos

Rūtenis

Rūtenis portretas
Mano nuomone, tai tokie pavyzdžiai kaip šis, ir parodo, jog pamažu slenkame į valstybės susinaikinimą, nes jei silpnųjų nuo bankinių žvėrių negali apginti net LB, tai ir ta neapginta liaudis negins tokios struktūros, dejavu 1940 metai. Valdžios rūmai- darykite išvadas, o tai bus per vėlu.

tai kam bl t

tai kam bl t portretas
jūs gaidžiai tam LB skirti? Kritika žarstyt? Py deriai nedap..ti
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių