- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tokių laisvadienių kaip Gegužės 1-oji našta ekonomikai neįtikėtinai didelė. Ekspertų paskaičiavimu, per vieną darbo dieną vien į valstybės biudžetą Lietuvoje yra sumokama 107 mln. eurų mokesčių. Tad per šventinę dieną iždo šie pinigai nepasiekia. Verslo atstovai mano, kad beprasmių laisvadienių vertėtų atsisakyti, profsąjungų lyderių požiūris – priešingas.
Seimas turėtų apsispręsti
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidento Vlado Pleskovo pozicija laisvadienių klausimu labai aiški – ekonomikai nedarbo dienos nenaudingos.
„Ekonomikai žala akivaizdi, tą dieną nedirbama – negaunamos pajamos, nesumokėti gyventojų pajamų bei pridėtinės vertės mokesčiai. Yra labai tiksliai paskaičiuota, kiek kainuoja viena darbo diena, kurios nebelieka. Kita vertus, suprantama, kad išeiginių dienų ir poilsio žmonėms reikia. Jau prabilta ir apie keturių darbo dienų savaitę, bet, manau, čia yra kiekvienos įmonės reikalas šitą klausimą spręsti individualiai“, – kalbėjo V. Pleskovas.
Anot V. Pleskovo, yra įmonių, kurios fiziškai negalėtų dirbti tik keturias dienas per savaitę.
„O kalbant apie laisvadienį gegužės 1-ąją, apskritai juokingai atrodo, kai dabar iš viešųjų erdvių ir mūsų gyvenimo šalinami sovietiniai simboliai, tai ta Tarptautinė darbo šventė – nepajudinama, nors ji absoliučiai socialistinė ir komunistinė. Čia jau Seimas turėtų apsispręsti ir vietoj tos dienos kokią kitą Lietuvai svarbią dieną švęsti, jei jau tų laisvadienių nenorime mažinti“, – mano V. Pleskovas.
Pozicija: Klaipėdos PPAR prezidento V. Pleskovo įsitikinimu, desovietizacijos procesas turėtų paliesti ir Gegužės 1-osios šventę, kuri, nors ir atsiradusi JAV, vėliau komunistų buvo monopolizuota ir dabar siejama su sovietų sistema. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nemenka našta verslui
Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) administracijos direktorė Jolanta Girdvainė antrino PPAR prezidentui – kiekviena laisva diena verslui kainuoja.
„Nemažai pažangiųjų įmonių dirba nepertraukiamu grafiku, tai reiškia, kad žmogus, dirbantis šventinę dieną, gauna didesnį atlyginimą. Tai gana nemenka našta verslui. Kiekviena nedarbo diena kainuoja. O kvestionuoti ar vertinti politinius sprendimus, kuriais įteisinti vieni ar kiti laisvadieniai, asociacijos vardu nesiimčiau – kiekvienas turi teisę turėti tuo klausimu savo nuomonę“, – pabrėžė J. Girdvainė.
Esą Gegužės 1-oji vieniems galbūt nėra nei šeimos, nei asmeninė šventė, bet gal tam tikroms bendruomenėms tai yra diena, kai atsiranda galimybė atkreipti dėmesį į kai kurias mūsų visuomenės problemas.
„Negalime suverti visų švenčių ant vieno kurpalio, jos turi tam tikrą prasmę tam tikroms grupėms žmonių. Ir čia jau yra politinio apsisprendimo reikalas, ar tų švenčių yra daug, ar mažai, ar jas naikinti, ar įvesti daugiau laisvadienių“, – dėstė J. Girdvainė.
Visi – savo sultyse
25 metus veikiančios profesinės sąjungos „Uostininkas“ vadovas Antanas Barusevičius pripažino, kad Gegužės 1-osios šventimas šiandien nuvertėjo ir, jei ir švenčiama ši diena, tai tik – formaliai.
„Kas kaltas, kad šventė nuvertėjo? Patys žmonės nesiorganizuoja, o kai kurie ir per šventes dirba. Tik gaila, kad paprasti žmonės dirba, o valdininkams – laisvadieniai. Nėra solidarumo, tai ir šventės nėra. Darbo šventė būtinai reikalinga, nes dabar valdžia ir verslas tarsi kartu, o darbuotojai lieka šone. Tokia valdžios politika, nes dabar apie profsąjungas arba tylima, arba kalbama blogai. Anksčiau buvo daugiau stambių įmonių, profesinės sąjungos būdavo stipresnės, tai tas šventes organizuodavo, o dabar visi savo sultyse verda, ir viskas“, – kalbėjo A. Barusevičius.
A. Barusevičiaus teigimu, profsąjunginė struktūra sužlugdyta, centrų, kurie kontroliuotų jų veiklą ar gintų tas organizacijas, nėra.
„Kaip mūsų profsąjunga ketina paminėti Gegužės 1-ąją? Nežinau, tikriausiai, niekaip. Kalbėjau mūsų taryboje, tas mano pasiūlymas taip negirdomis buvo praleistas. Be to, dabar pavasaris, kas į sodą, kas į gamtą ar dar kažkur išvažiuoja, ir profsąjunga su savo siekiais lieka dešimtoje vietoje. Tik kai kas nors nutinka darbe, tada klausia, o kur profsąjunga?“ – guodėsi A. Barusevičius.
Vienas laisvadienis Lietuvos ekonomikai gali kainuoti beveik 300 mln. eurų, o valstybės biudžetui – per 100 mln. eurų.
Šokiruojantys skaičiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris patvirtino, kad laisvadienių našta ekonomikai neįtikėtinai didelė, tačiau esą nedarbo dienos ir laisvadieniai yra tas rezervas, kurį kiekvienas gali padovanoti valstybei, siekiant didinti gynybos finansavimą.
„Šiuo keliu pernai nuėjo Danija, atsisakiusi vieno laisvadienio. Vykstant diskusijoms apie galimus finansavimo didinimo scenarijus, svarbu nepamiršti šalies ekonomikos patirtų iššūkių ir ieškoti alternatyvių būdų krašto gynybai finansuoti, tam, kad Lietuvos ekonomika nepanirtų į recesiją. Jei Lietuvos ekonomika pradės trauktis, net ir su didesniais mokesčių tarifais valstybės biudžetas gali sumažėti“, – pabrėžė E. Einoris.
Eksperto teigimu, 2023 m. per vieną darbo dieną ekonomikoje buvo sukuriama vertės už 287 mln. eurų, į valstybės biudžetą sumokama 107 mln. eurų mokesčių.
„Tai reiškia, kad vienas laisvadienis Lietuvos ekonomikai gali kainuoti beveik 300 mln. eurų, o valstybės biudžetui – virš 100 mln. eurų“, – akcentavo E. Einoris.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto, didesnis apmokamų laisvadienių skaičius mažina šalies tarptautinį konkurencingumą, todėl natūralu, kad investuotojas verčiau rinksis investuoti toje šalyje, kurioje darbuotojams reikia apmokėti už kuo mažiau dienų, kai jie nedirbo.
„Lietuva ir taip jau patiria rimtų problemų dėl konkurencingumo. 2023 m. duomenimis, nominalių darbo sąnaudų augimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus siekė net 27,7 proc. ir buvo pats didžiausias Europos Sąjungoje, kurios vidurkis – 7,8 proc. Siekiant apsaugoti šalies konkurencingumą ir išvengti kapitalo nutekėjimo, laisvadienių atsisakymas galėtų būti vienas galimų sprendimų“, – įsitikinęs E. Einoris.
Požiūris: KPA administracijos direktorės J. Girdvainės teigimu, nors Gegužės 1-oji daugeliui ir nėra šventė, bet galbūt tam tikroms bendruomenėms tai – diena, per kurią yra galimybė atkreipti dėmesį į tam tikras mūsų visuomenės problemas. / Vytauto Petriko nuotr.
Kuo išskirtiniai tarnautojai?
Ekspertas pastebi, jog politikams diskutuojant apie didesnio finansavimo poreikį, derėtų pradėti nuo valdžios valdų optimizavimo.
Prisidėdami prie šalies gerovės, valstybės tarnautojai turėtų turėti tiek pat apmokamų atostogų dienų, kiek visi kiti darbuotojai Lietuvoje.
Šiuo metu valstybės tarnautojai gauna net 39 darbo dienų apmokamų atostogų, finansuojamų iš mokesčių mokėtojų sunešamo valstybės biudžeto.
Stažą turintys valstybės tarnautojai gali atostogauti dar ilgiau – 54 darbo dienas arba du su puse mėnesio (įskaičiuojant dar ir šeštadienius, sekmadienius), visą šį laikotarpį gaudami atlyginimą.
„Atostogų dienų priartinimas prie tų, kurios numatytos Darbo kodekse (20 darbo dienų), leistų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių ir sutaupytas valstybės biudžeto lėšas paskirti prioritetinėms sritims“, – mano Laisvosios rinkos instituto ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neblaivi progimnazijos direktorė kolegoms teigė gėrusi ne alkoholį, o vaistus
Klaipėdoje per metus jau antras atvejis, kai švietimo įstaigos vadovė darbe pasirodo neblaivi. Dėl to anksčiau pareigų neteko darželio vedėja. Dabar tokie įtarimai krito ant progimnazijos direktorės. ...
-
Pietinės Klaipėdos dalies gyventojų laukia rūpesčiai: uždarys Rimkų pervažą1
Jau nuo liepos 1-osios pietinės miesto dalies gyventojų laukia rūpesčiai. Įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė kapitaliai remontuoti Rimkų pervažą. Joje eismas bus visiškai uždarytas net penkiolika dienų. ...
-
Uostamiestyje vyks senovinių automobilių paradas
Klaipėdoje šeštadienį šurmuliuos automobilių mėgėjai. Istorinių automobilių muziejaus „Memel Automuseum“ atidarymo proga senamiestyje vyks senovinių automobilių paradas. ...
-
Klaipėdoje – gyvūnijos pasaulis1
Paskaičiau dienraštyje „Klaipėda“ gegužės 16 d. straipsnį „Parazitai kartina gyvenimą“ ir noriu pasidalinti savo patirtimi. Panašu, kad žiurkės Klaipėdoje greitai taps tokia pat kasdienybe, kaip benamės katės. I...
-
Klaipėdos rajono darželinukams – dar daugiau vietų: ieškoma rangovo Mazūriškių darželio statybai1
Klaipėdos rajono darželiuose ypač trūkstant vietų mažiesiems gyventojams, Savivaldybė ir toliau investuoja į ugdymo įstaigų plėtrą. Žengtas dar vienas svarbus žingsnis – jau ieškoma rangovo, kuris statys naują modernų darželį Sen...
-
Iškraustys Klaipėdos sveikatos biurą3
Klaipėdos sveikatos biuras, nuo veiklos pradžios įsikūręs ir veikiantis Trečiosios poliklinikos patalpose, rengiantis šios įstaigos pertvarkai, bus iškeldintas į kitas savivaldybei priklausančias erdves. Tiesa, naujos patalpos bus geroka...
-
Iš anksto balsuojantys klaipėdiečiai – gana aktyvūs
Balsavimas iš anksto šalies prezidento rinkimų antrajame ture nebuvo toks aktyvus, kaip prieš dvi savaites, tačiau ir šį kartą balsuojančiųjų Klaipėdoje buvo nemažai. Šiandien – paskutinė išankstinio ba...
-
Klaipėdos meras paaiškino, kodėl po liūties mieste kyla potvyniai13
Klaipėdą antradienį nuplovė intensyvi liūtis, buvo apsemtos kai kurios gatvės, dalis – sunkiai pravažiuojamos, kiemuose buvo užpilti automobiliai. Liūtis smarkiausiai smogė pietinei uostamiesčio daliai. Krušos ledėkų ir tvinstančių ...
-
Uostamiestyje sodinamos vasarinės gėlės2
Uostamiesčio viešosiose erdvėse pradėtos sodinti vienmetės vasarinės gėlės. Žadama, kad šiemet jų bus daugiau ir įvairesnių. Suma gėlėms sodinti irgi didesnė negu praėjusiais metais – 2023-iaisiais tam buvo skirta 160 tūkst....
-
Po liūties Klaipėdoje – sinoptikų įspėjimas1
Antradienio popietę Klaipėdai smogė itin smarki liūtis. Sinoptikai pataria neatsipalaiduoti, tokių vasariškų liūčių dar galima tikėtis. ...