Ambicingi planai tobulinant psichikos sveikatos paslaugas: ar pasiteisins?

„Steigiami 42 nauji dienos stacionarai Lietuvoje, kurie, tikimasi, pakeis būtinybę gultis į ligoninę esant ne tokiems ūmiems atvejams“, – aiškino SAM psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.

Dar viena naujovė – atvejo vadyba, kuri turėtų padėti susigaudyti pacientams įstaigų ir paslaugų labirintuose.

„Medicinos sistema yra pakankamai klaidi netgi joje dirbančiam žmogui. Pacientui kartais yra sudėtinga susigaudyti, kur jis turėtų kreiptis, kada jam reikia siuntimo“, – sakė LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos vadovė Ramunė Mazaliauskienė.

Atvejo vadybininkais galės tapti ir socialiniai darbuotojai.

„Iki šiol atvejo vadyba buvo taikoma tik savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims, o dabar ji išplečiama į didesnę pacientų grupę“, – teigė SAM psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.

Atvejo vadybininkų paslaugos kol kas bandomos devyniuose psichikos sveikatos centruose ir dabar skiriamos devynioms pacientų grupėms, tarp jų sergantiems šizofrenija, depresija, priklausomiems nuo alkoholio. Bandomasis projektas tęsis iki metų pabaigos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar vienas iš planų – mobili komanda. Norima, kad daliai pacientų išvis nebereikėtų vykti į įstaigą, specialistai atvyktų patys.

„Komandos paskirtos patiems sunkiausiems pacientams, kuriems dažnos hospitalizacijos, dažnos priverstinės hospitalizacijos, galbūt kartais ir po nusikaltimo padarymo yra skiriama priverstinė ambulatorinė priežiūra. Tai yra patys sunkiausi pacientai, kuriems sutrikęs funkcionavimas“, – aiškino M. Oleškevičienė.

Komanda turėtų užtikrinti ilgalaikę priežiūrą.

Planai – trejiems metams į priekį, sekant kitų šalių geriausiais pavyzdžiais, šiuo atveju Belgijos. Numatytų pinigų kol kas taip pat yra nemažai.

„Viso yra apie 70 mln. eurų, dalis jų – apie 20 mln. eurų – numatyta investicijoms į patalpas, infrastruktūrą. Likusi suma numatyta prevencijai ir minkštosioms programoms“, – pasakojo M. Oleškevičienė.

Dabar skirti europiniai pinigai, vėliau – iš privalomojo sveikatos draudimo.

Viso yra apie 70 mln. eurų.

„Mes matome rizikas, kad visoms paslaugoms užtektų resursų. Ir šiuo atveju aš kalbu tiek apie žmogiškuosius resursus, tiek apie finansinius resursus,“ – kalbėjo M. Marcinkevičius.

„Psichologų mes tikrai turime pakankamą kiekį Lietuvoje, mes galbūt jų turime nepakankamą kiekį valstybiniame lygmenyje“, – teigė R. Mazaliauskienė.

Anot M. Marcinkevičiaus, anksčiau specialistai migravo į užsienį, dabar – į privatų sektorių. Čia susirenka geriausiai apmokamus ir neretai lengviausius atvejus.

„Yra ir tokių pavyzdžių, kur, kaip su psichoterapijos paslaugomis, kurios teoriškai yra lyg ir apmokamos, tačiau praktiškai jų Lietuvoje gauti nemokamai neįmanoma ir visa psichoterapija yra tiktai privati“, – tikino M. Marcinkevičius.

Vis dėlto, anot M. Marcinkevičiaus, nuo sovietinės psichiatrijos Lietuva per 30 metų pažengė daug ir reikšmingai.

Į Vilnių šią savaitę atvykę Europos specialistai sako, jog, remiantis tyrimais, psichikos sveikatos problemos kamuoja daugiau nei vieną iš šešių žmonių visoje Europos Sąjungoje.