- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija, kitaip nei Lietuva, vystydama savo jūrų uostus dėmesį skiria ir jūrinės kultūros plėtojimui.
Jūrinės kultūros vieta
Nustebino žinia, kad Lenkijos Kolobžego jūrų uosto administracija savo lėšomis planuoja statyti trijų aukštų modernų okeanariumą, kuris pritrauktų turistus ir taptų šio miesto jūrinės aplinkos tyrimų centru.
Naujas objektas būtų statomas Kolobžego jūrų uostui priklausančioje vadinamojoje Druskos saloje. Šio uosto vadovas pabrėžė, jog siekiama išnaudoti Druskos salą taip, kad pats Kolobžego uostas taptų ne tik patrauklesniu, bet ir praturtintų miestą, regioną kažkuo išskirtiniu.
Jau ir dabar Kolobžegas yra išskirtinis miestas Baltijos jūros pakrantėje. Prie jo yra dar 1666 m. statytas, 1945 ir 2001 m. restauruotas senas įspūdingas Baltijos jūros švyturys. 1881 m. buvo nutiestas tiltas-promenada į jūrą, kuris 1971 m. restauruotas ir dabar yra 220 m ilgio.
Šiame Lenkijos uostamiestyje, kuris dar IX amžiuje įkurtas kaip tvirtovė, veikia prekybos ir žvejybos uostai, yra jūreivystės mokyklos kompleksas, jūrų žvejybos mokslinių tyrimų institutas.
Per 46 tūkst. gyventojų turintis Kolobžego miestas yra vienas iš svarbesnių Lenkijos jūrinės kultūros centrų.
Perspektyva: Kolobžego uosto administracija planuoja statyti akvariumą, skirtą savo miestui ir turistams. / „PortalMorski.pl“ nuotr.
Neturime jūrinių tradicijų
Lietuvoje jūrinės kultūros centru turėtų būti vienintelis mūsų šalies jūrų uostas Klaipėda. Realiai taip nėra. Todėl nenuostabu, kad į Lietuvos jūrinės kultūros centro vietą pretenduoja Šventosios uostas.
Bent jau tokią misiją jam numato Lietuvos Respublikos Seimas. Šventosios jūrų uosto įstatymo keitimo rašte aiškinama, kad „Lietuva neturi gilių jūrinių tradicijų. Šią situaciją nulėmė istorinės aplinkybės, apribojusios Lietuvos galimybes naudotis Baltijos jūra.“
Toliau tikinama, kad labai svarbu kurti valstybės jūrines tradicijas, prie kurių galėtų prisidėti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų neformalusis švietimas jūrine tematika. Todėl galėtų būti išnaudojamas Šventosios uosto potencialas – tai galėtų ženkliai prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimo.
Tai lyg ir reikštų, kad Lietuvos valdžia Šventosios uostui tarsi suteiktų misiją, kokią Lenkijos valdžia yra numačiusi Kolobžege. Šiame Lenkijos uoste nėra itin vystoma jūrinė veikla – krova ir žvejyba, bet yra jūrinė kultūrinė aplinka su perspektyvomis ją dar gerinti. Nenuostabu, kad Kolobžege tarp svarbiausių miesto veiklų yra ir turizmas.
Uostui kultūra nesvarbi
Visada atrodė, kad Lietuvos jūrinės kultūros centru turėtų tapti Klaipėda, tačiau, žvelgiant į šios dienos realybę ir ateities projektus, dėl to kyla abejonių.
Realybė tokia, kad didžiulius pinigus generuojanti Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai. Klaipėdos mieste nėra nė vieno jūrinės kultūros objekto, kuris būtų įrengtas už jūrų uosto administracijos ar privačių uosto kompanijų pinigus.
Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai.
Geriausias pavyzdys yra apie 20 metų besitęsiantis Klaipėdos jūrų uosto administracijos pažadas mainais už gautą teritoriją iš miesto įrengti pramoginių laivų prieplauką su vaikų buriavimo mokykla.
Klaipėdai būtų didžiulė gėda, jei Šventosios uostas, kur valdžia, matyt, bus priversta skirti pinigų molams įrengti, turės vaikų buriavimo mokyklą anksčiau nei Klaipėda.
Lenkijos jūrinės kultūros mieste Kolobžege yra ir buriuotojų krantinės, ir vaikų buriavimo mokykla.
Ten yra ir senų laivų krantinė. Tarp jų puikuojasi senovinis medinis laivas „Kolobrzeg“. O Klaipėdoje gal jau 10 metų kalbama apie istorinių laivų krantinę miesto širdies – piliavietės komplekse. Vienas kitas senovinis laivas Klaipėdoje kol kas dar yra, tačiau jiems laikyti specialios krantinės taip ir nesugebama sutvarkyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams tiek Vilnius, tiek Klaipėda susilaukė skundų dėl motociklų sukelto triukšmo3
Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui, dalis visuomenės neigiamai reaguoja į šių transporto priemonių keliamą garsą. Kaip Eltai pranešė Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės, šiais metais jau buvo sulaukta skundų d...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė3
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Klaipėdos sezoną pradės vandens autobusas
Klaipėdoje nuo sekmadienio Danės upe pradeda plaukti vandens autobusas. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba8
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Pagalba Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams tebeteikiama
Prabėgus keleriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams vis dar skiriama tiek materialinė parama, tiek sprendžiami apgyvendinimo, vaikų ugdymo ar globos savivaldybei pavaldžiose uostamiesčio įstaigose, svei...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta13
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...