- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išmėtė. Būta ir tokių versijų, esą paukščiai nujaučia, kad bus prasti metai, negalės išmaitinti visos vados, tad atsikrato kiaušiniais.
Daugiausiai žmonės minėjo radę varnėnų kiaušinių.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys tikino, kad neverta tikėti liaudies prietarais.
„Koks badas? Vadinasi, jau tūkstantį metų badas tęsiasi. Kiekvieną pavasarį tai nutinka. Ne patys paukščiai meta savo kiaušinius, o konkurentai“, – paaiškino ornitologas.
Internete žmonės svaičiojo, kad esą varnėnų kiaušinius išmeta ir šarkos.
Vadinasi, jau tūkstantį metų badas tęsiasi.
„Kokia šarka turi būti, kad į inkilą įlįstų? Varnėno patelė, padėjusi kiaušinius, iš karto nepuola perėti. Ji visą dieną gali nelįsti į inkilą. O kiaušinių niekas nesaugo. Atskrenda konkurentų pora ir išmeta kiaušinius. Varnėnų pora nori, kad tik jos vaikai išgyventų. Svetimų genų jiems nereikia“, – paaiškino V. Jusys.
Senovės lietuviai turėjo įvairiausių prietarų, bylojančių apie neva gresiantį badą. Prastus orus ir badmetį prognozuodavo iš įvairiausių reiškinių, padedančių nuspėti orus.
„Lietuviai visko prisigalvoja. Juk sakydavo, kad gegutė niekur neiškrenta, o rudenį vanagu virsta, kad nereikėtų išskristi“, – juokėsi V. Jusys.
Ventės rage V. Jusys kukuojančią gegutę girdėjo vakar.
„Kai kas jau prieš dešimt dienų matė gegutę“, – tikino gamtininkas.
Vytautas Jusys. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Paklaustas, ar vis dėlto gali būti, kad varnėnų kiaušiniai tiesiog sušalo, todėl tėvai jais atsikratė, V. Jusys patikino, kad šalnos būna tik žemės paviršiuje, inkilams jos nebaisios.
„Paukščiai nežino, ar kiaušinyje yra gyvybė, ar ne. Jaunikliai jau būna užaugę, o blogi kiaušiniai dar lieka lizde“, – teigė V. Jusys.
Jis pyksta, kai neišmanėliai feisbuke komentuoja gamtos reiškinius nieko apie juos neišmanydami.
„Kiekvienais metais vis tas pats. Viskas kartojasi. Gegužės viduryje arba antroje jos pusėje visi komentuos aptiktus kiaušinių lukštus. Jei kiaušinio lukšte skylė bus šone, vadinasi, kažkas kiaušinį suvalgė. Jei kiaušinis gražiai perpus skilęs, reiškia, jauniklis išsiritęs, o tėvai lukštus išmetė“, – aiškino V. Jusys.
V. Jusys reziumavo – aptikus išmestą varnėno kiaušinį, reikia dairytis konkurentų poros, o ne apie badą galvoti.
„Pas mus varnėnai mėgsta serenčių, saulučių žiedus nuskinti. Pasirodo, patinas gėlių patelei į lizdą neša“, – apie paukščių gyvenimo keistenybes pasakojo ornitologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta9
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė6
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...