- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešėdami užsienio šalyse dažniausiai lankome miestus, apžiūrime išskirtinės architektūros objektus. Tačiau gamtos sukurti stebuklai ne mažiau verti dėmesio. Europos nacionaliniai parkai saugo vietas, kurių kraštovaizdis – ypatingo grožio Žemės veidas.
Europos nacionaliniai parkai saugo vietas, kurių kraštovaizdis – ypatingo grožio Žemės veidas.
Čekija. Naujai kuriamas Krživoklato nacionalinis parkas, esantis netoli Prahos, saugos miškų kompleksus, uolas, stepes, slėnius ir Berounkos upės kanjoną, kuriame auga dešimtys nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Parkas užims 102 kv. km plotą – floros ir faunos požiūriu, vertingiausią dabartinio kraštovaizdžio parko dalį.
CzechTourism / Jirži Jiroušeko nuotr.
Ispanija. Ordesos parkas – vienas pirmųjų nacionalinių parkų Europoje. 156 kv. m unikaliame gamtos masyve apstu srovingų upių, tarpeklių ir krioklių, vertikalių uolų ir tankių miškų. Tai puikiausia vieta laukinės gamtos stebėtojams – miškuose gyvena švilpikai, šernai, ereliai, barzdotieji grifai, vanagai ir daug kitų gyvūnų.
Wikipedia.org nuotr.
Vokietija. Saksonijos Šveicarijos nacionalinis parkas užburia įspūdingu kraštovaizdžiu. Jis garsėja neįprastų formų uolomis, skardžiais, natūraliai susiformavusiomis arkomis, tarpekliais su srauniais upeliais. 76 m ilgio aukštai virš Elbės slėnio pakibęs Bastėjos tiltas – Saksonijos Šveicarijos simbolis.
123rf.com nuotr.
Italija. Beluno dolomitų nacionalinis parkas – labiausiai lankomas Italijoje. Jis įsikūręs pietrytinėje Alpių dalyje, Šiaurės Italijos aukštumuose. Didžioji parko dalis yra laukinė ir neprieinama.
Visititaly.com nuotr.
Graikija. Aloniso Šiaurės Sporados – didžiausias jūrinis parkas Europoje. Parkas jungia šiaurinėje Egėjo jūros dalyje esančias šešias nuostabaus grožio salas: Peristerą, Kyra Panagią, Giourą, Psathourą, Piperi, Skantzourą ir pagrindinę – Aloniso – salą bei 22 negyvenamas saleles.
123rf.com nuotr.
Turkija. Goremės nacionalinis parkas žymus dėl vulkaninės kilmės uolų ir siurrealistinių peizažų. Ši vieta tituluojama viena iš neįprasčiausių vietų Europoje. Jos atsiradimas skaičiuojamas dar 4 tūkst. metų pr. Kr., o susidarė ji po vulkaninių išsiveržimų ir natūralios orų erozijos.
National-parks.org nuotr.
Švedija. Į Sareko nacionalinį parką neveda jokie keliai. Jį įmanoma pasiekti tik pėsčiomis arba slidėmis. Oro sąlygos kalnuose gali būti itin permainingos, tačiau įspūdis – nepakartojamas. Žiemą čia galima pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Thousandwonders.net nuotr.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
„Švyturys“ mini 240 metų jubiliejų – atliks 240 gerų darbų5
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio&ld...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...