- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trijų kelių ruožai. Sinoptikai šalnas prognozuoja ir būsimas kitas dvi naktis. Vyraujanti dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams. Mat jei dar ir nenušalo augalai, rizikų, kad šalnos juos vis dėlto pakąs, yra. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto botanikos sodo atstovu Dariumi Ryliškiu.
– Ar labai nukentėjo augalai?
– Šiąnakt nebuvo didelės šalnos, augalai nenukentėjo. Bet žada blogesnius orus, tai visko gali būti.
– Magnolijos žiedeliai čia prie jūsų parudavę. Ar tai reiškia, kad ankstesnės šalnos paveikė augalą?
– Šita magnolija žydėjo gana ilgai, tai yra natūralu, tiesiog yra peržydėję žiedai. Tas parudavimas yra dėl peržydėjimo, ne dėl šalnų.
– Koks tas šaltis turėtų būti? Nes buvo kalbama, kad naktį 0 laipsnių, vietom ir 5 laipsniai šalčio, dirvos paviršius ir iki kokių -9 laipsnių šalo. Koks turėtų būti tas šaltis, kiek laiko jis turėtų laikytis, kad pakenktų augalui?
– Yra trys tokios kritinės temperatūros. Tai -2, -4, -6. Konkrečiai magnolijos žiedams yra -2,2. Jeigu kalbėčiau apie kitus augalus, tai labai įvairiai, bet dažniausiai -6 laipsniai yra kritinė beveik viskam, tiek lapams, tiek žiedams, tiek užuomazgoms. Prie -4 laipsnių kritiškai pažeidžiami žiedai ir užuomazgos, bet kai kurių rūšių lapai dar išgyvena. O prie -2 laipsnių kai kurios kultūros praras 90 proc. derliaus, kai kur tik vos pakenks, labai priklauso nuo augalo rūšies.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar užtenka vienos šaltos nakties? Gal tas šaltis turėtų laikytis stabiliai porą parų?
– Ne, mokslininkai sako, kad 30 minučių užtenka. Jeigu 30 minučių išsilaiko kažkokia kritinė temperatūra, jau yra manoma, kad augalų kai kurios dalys bus pažeistos pakankamai stipriai.
Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
– Dar Vilniuje, suprantu, situacija nėra pati blogiausia, lyginant su visa Lietuva. Bet ūkininkų turime nemažai. Ką dabar ūkininkams, sodininkams reikėtų daryti? Ar įmanoma kažkaip apsidrausti ir apsaugoti tuos augalus?
– Yra įmanoma šiek tiek padėti augalams. Aišku, jeigu būna labai stipriai peržengiamos visos ribos, kai kurios priemonės padeda dviem laipsniams, kai kurios truputį daugiau. Yra tam tikros purkštukų sistemos, kurios įjungiamos ne bet kada, pagal rasos tašką, pagal tam tikras lenteles. Kai kuriuose ūkiuose – galbūt ne Lietuvoje, bet užsienyje – naudojami ventiliatoriai, tiek horizontalūs, tiek vertikalūs, kurie šaltą orą sušildo. Pietiniuose kraštuose kartais ir įvairius šildymo prietaisus naudoja. Tai čia ūkiuose. Paprastam žmogui turbūt efektyviausia priemonė yra dengti. Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais4
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
Organizuojama iniciatyva „River Cleanup“: kviečia vasarą pasitikti švaresnėse poilsio zonose9
Jau šį savaitgalį Lietuvoje organizuojama kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. Savanoriai skatinami burtis į komandas, surinkti paupiuose vis dar aptinkamas stambiagabarites, pakuočių ir kitas...
-
Kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos?
Ekspertai pateikia prognozę, kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos. Esą šalyje artimiausiais dešimtmečiais daugės ir karščio bangų, ir tropinių naktų, augalų vegetacijos sezonas pailgės...
-
Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse deguonies koncentracija pasiekė pavojingą ribą1
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, k...
-
Regionų administracinis teismas atmetė įmonės skundą dėl nesutvarkytų pavojingų atliekų
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad UAB „Elme metalui“ pagrįstai buvo nurodyta 40 tonų druskos rūgščių perduoti atliekų tvarkytojams. ...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?9
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
Senas liepas keis naujomis?26
Neseniai dalis Laisvės alėjos senųjų liepų pakeistos naujomis, bet pokyčių gali reikėti ir daugiau. Dalis senųjų liepų vėl pradėjo ruduoti, kelios net nesugebėjo užauginti šiųmetės lajos. ...
-
Lietuvoje be vasariškų liūčių ir perkūnijų užfiksuoti rečiau pastebimi debesys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo feisbuko paskyroje pasidalijo retai Lietuvoje matomais debesų vaizdais. ...
-
Pamatykite: dvigubas žaibas trenkė į Vilniaus televizijos bokštą2
Sekmadienį į Vilniaus televizijos bokštą trenkė dvigubas žaibas. Šiuos įspūdingus vaizdus užfiksavo vilnietis. ...
-
Ežeras Turkijoje garsėja nuolat besikeičiančiomis spalvomis
Netoli Aksarajaus, esančio maždaug už dviejų valandų kelio automobiliu nuo Turkijos sostinės Ankaros, tyvuliuoja Tuzo ežeras, dar žinomas kaip Tuz Gölü. Tai yra druskos ežeras, garsėjantis nuolat besikeičiančiomis spalvomis. ...