Tik ką pandemiškai šlavę butus kurortuose ir sodybas kaimuose, dabar šliaužiančio karo įbauginti lietuviai dėbčioja į Ispaniją. Per tris praėjusių metų ketvirčius jau išbogino į šią šalį dešimtis milijonų eurų. Patriotai kapeikų neskaičiuoja – prisiekia ištikimybę Lietuvai ir pasirūpina, kad grėsmės atveju savo brangius sėdmenis su visais sąžinės likučiais galėtų įmerkti Viduržemio jūroje.
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daiktų galima įsigyti už mažesnę kainą arba apskritai nepirkti, kadangi jų ir taip yra namuose.
Vokietijos švietimo ministrė mano, kad mokinai turėtų būti mokomi apie tai, ką daryti karo, stichinių nelaimių ar pandemijos atvejais. Ji teigia, kad vaikus taip pat svarbu šviesti apie tai, kaip kariuomenė prisideda prie šalies saugumo, praneša „Deutsche Welle“.
Trečius metus trunkantis karas Ukrainoje verčia nerimauti ir Klaipėdoje priebėgą radusius ukrainiečius. Ką daryti, jei ir Lietuva taps agresorės taikiniu? Kiekvienas sau į šį klausimą atsako savaip.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, kad vis dažniau viešoje kalbant apie karo grėsmę papildomų klausimų kyla ir užsienio investuotojams Lietuvoje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad šiuo metu nėra pagrindo panikuoti dėl Lietuvos saugumo padėties. Visgi, jis pažymi, stebint geopolitinę situaciją, reikia „tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“.
Lietuvos emocinio klimato tyrimas, „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ atliktas 2023 m. gruodžio 15–30 d., rodo, kad paskutiniųjų dvejų metų įvykiai reikšmingai keičia Lietuvos gyventojų socialinius jausmus.
Vilniuje šią savaitę viešėjęs Vokietijos atsargos generolas Heinrichas Braussas (Henrikas Brausas) sako, kad Europa nėra ant plataus masto karo slenksčio, tačiau Rusija ateityje neabejotinai sieks didinti spaudimą NATO, ypač Aljanso rytuose.
Vakarai nežiūri į Rusijos karą Ukrainoje kaip į tiesioginę grėsmę, laukdami, kol įvyks Perl Harboro ataką primenantis sukrėtimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.