Įsiutino Vilniaus mero įvesta tvarka: manome, kad tai – neskaidru

  • Teksto dydis:

Nekilnojamojo turto plėtros asociacija sako, kad Vilniaus meras viršijo savo įgaliojimus ir net pažeidžia Konstituciją užsiimdamas medžių gynimu. Kilus bent keliems skandalams dėl iškirstų ar planuojamų iškirsti medžių, Valdas Benkunskas yra pasakęs, kad jokio pritarimo medžių šalinimui nėra ir nebus. Kur yra problema? 

Plačiau šia tema kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

– Kokią tvarką dabar įvedęs Vilniaus meras, kuria jūs nesate patenkinti?

– Vasario mėnesį meras patvirtino medžių reglamentą, tvarką. Tokiu būdu plėtotojai ir visi gyventojai, ta pati savivaldybė, projektuose negali įsivertinti savo medžių svarbos miestui, gyventojams, aplinkai. Yra trys kriterijai.  Jeigu bent du iš jų atitinka, tai tuomet taikomas reglamentas, kuris suponuoja visą eilę veiksmų, kuriuos turi atlikti iniciatorius. Medis, želdiniai turi būti svarbūs miestui, formuojantys miesto vaizdą. Jų kiekis sklype turi būti 30 proc. ir daugiau. Tai – tankiai užsodintas, užaugęs sklypas. Ir jeigu du iš tų kriterijų tenkinami, tada aktyvuojasi visa sistema. Reikia kreiptis į Vilniaus regioninę architektų tarybą. Pasiklausti, ar ten galimi tie medžių šalinimai ir pastatų statyba. Kas svarbiau, želdiniai ar statiniai? Tada pasiviešinti ir gauti  visuomenės, aplinkinių nuomonę.

– Sakote, kad Vilniaus meras pažeidžia Konstituciją, bet ar jūs dabar, kaip nekilnojamojo turto plėtotojai, nesikėsinat į tuos skverus dėl kurių jau buvo kilęs skandalas? Pavyzdžiui, Romeno Gari skveras, ten taip pat buvo klausimas dėl medžių.

– Atvejai – individualūs. Kiekvieną jų reikėtų žiūrėti kruopščiai. Šito skvero atvejis buvo vertintinas, bet jis patyrė nemažą politinį spaudimą. Teisiškai žiūrint, matyt, savininkai tuo metu galėjo elgtis savaip ir būti teisūs, bet jie girdėjo tą visuomenės jautrumą. Tas procesas iki šiol dar nesibaigęs. Pavyzdžių yra įvairių. Mes tikrai nesakome, kad tuos medžius reikia šalinti ir viską užstatyti. Jokiu būdu. Mes pasisakom už tai, kad aplinka būtų tvari, žalia, gyvenama. Projektai, kurie ten atsiranda, jie daug didesnę vertę sukurs jų gyventojams, jeigu jų aplinka bus graži. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kur problema? 

– Šitos tvarkos kūrimas įtraukė ir mus, architektų bendruomenę, kraštovaizdžio specialistus, Vilniaus bendruomenes. Mes diskutavome, koks turėtų būti tas būdas. Sutarėm, kad turėtų būti rekomendacinės taisyklės, kurios nesukuria teisinių pasekmių. Nes dabar tos taisyklės – privalomojo pobūdžio. Dėl to statybos leidimą gavęs plėtotojas dar negali eiti statyti. Turi pasitikrinti pagal visą šitą tvarką. Ir jeigu jis dar negauna to pritarimo, kuris savivaldybėje suformuojamas įvertinus ekspertų, bendruomenių nuomonės, viskas grįžta į savivaldybę. Neaišku, ar specialistas, ar politikas, ar kas priima tą sprendimą. Mums čia yra ta pilkoji zona. Dėl to mes keliam tą korupcijos didėjimo klausimą. Mes manom, kad tai  – neskaidru, nes tvarka rekomendacinė. Mes galbūt sutinkam eiti tuo keliu, kompensuoti pagal Vilniaus tarybos, Aplinkos ministerijos patvirtinus tarifus, o jie – nemaži. Tarkim, Vilniuje šalinant vidutinį medį suma gali siekti ir 20 tūkst., ir 50 tūkst. eurų kompensacijos, kuri paskui skiriama atsodinimui.

– Jūs kalbėjot su meru apie tai? Ar su kuo nors iš savivaldybės? Kokia buvo jų reakcija? Kodėl reikėjo prieiti iki skundo?

– Be abejo. Mes dalyvavome ir derinime, ir kūrime šitos tvarkos, kuri tapo mums nepriimtina. Ji – ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio. Kalbėjome ir su politikais, ir su miesto meru. Akcentavom, kad ir jų pačių projektams, miesto projektams, miesto infrastruktūros įmonių projektams, kurie tiesia tinklus ar stato, nežinau, maniežus, tai taip pat reikės į tai atsižvelgti. Bet meras mato svarbą aptarimuose su visuomene, su aplinka. Jam svarbu gauti jų nuomones. Nori pasitikrinimo platesniame rate. Tiek profesionalų, tiek bendruomenės, kuri dažnai turi nuomonę ir vertina tą medį. Nors kartais žmonės ateina į tą aplinką, kai jau tas medis užaugęs, nei sodino jo, nei panašiai, bet tebūnie. Reikia viską įsivertinti ir tada priimti politinį sprendimą. Mes už politinį sprendimą, bet su labai aiškiais, skaidriais kriterijais ir tvarkomis. Būtent to mes ir pasigedome. Dėl to ir vyksta toks normalus procesas, kuomet mes manome, kad mūsų teisės – pažeidžiamos. Norime pasitikrinti su valstybės institucijomis, kurios turi teisę ginčyti visų institucijų priimamus sprendimus ir duoti atsakymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arnė

Arnė portretas
Jau kurį laiką matau, "Kauno diena" daugiau vis kitais baisisi, nei apie miesto, kuriam lyg ir turėtų būt skirta, problemas rašo. Įdomu, patarlę apie krislą kito aky ir rąstą savoj ne taip suprato, ar pačių meras iš Rusijos ne tik pinigėlį, bet ir pamokėles kaip dirbti žiniasklai jau vežasi? :)

As

As portretas
Kai koncervatoriai valdzioj niekada nebuvo, nera ir nebus ateity JOKIO SKAIDRUMO!Tad, žmonės, galvokit pries rinkimus KA RENKAT I VALDŽIA!

Ema

Ema portretas
Didelių medžių neturėtų duoti kirsti.Sulauksim tokio laiko,kad visi gyvensim tik ant asfalto.Paskui nepatenkinti būna,kai vanduo pradeda semti po lietaus.O kur tam vandeniui susigerti.Gedimino kalną paliko pliką.
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių