- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį pranešė kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprinanti į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę, taip siekiant užkirsti kelią nelegaliam jų įvežimui iš Rusijos.
Pasak ministerijos, tai daroma reaguojant į ankstesnius šalies daržovių augintojų pareiškimus, kad Rusijoje užauginti agurkai ir pomidorai per Baltarusiją ir Lenkiją klastojant jų kilmės dokumentus patenka į Lietuvą.
„Išgirdome įtarimus, kad į Lietuvą gali būti bandoma įvežti rusiškų daržovių nurodant, kad jos užaugintos Europos Sąjungoje. Todėl sugriežtinome vartotojams pateikiamos informacijos apie šviežių vaisių ir daržovių kilmės šalį tikrinimą. Produktų sauga tikrinama laboratoriniais tyrimais“, – pranešime teigė VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Ministerija skelbia, kad atliekami į Lietuvą patenkančių produktų laboratoriniai tyrimai, o nustatant vaisių ir daržovių kilmę svarstoma pasitelkti ir Austrijos laboratoriją. Kontrolę atliekantys VMVT atstovai taip pat bendradarbiauja su kolegomis Lenkijoje.
Kai prekės patenka į bendrą ES rinką, vėliau daug sunkiau kontroliuoti jų judėjimą. Todėl turėtume siekti riboti šių prekių patekimą į ją.
Pasak VMVT vadovės, iki šiol gauti laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus kartoja, kad efektyviausiai ribojimai iš Rusijos įvežamai produkcijai veiktų visos Europos Sąjungos (ES) mastu.
„Kai prekės patenka į bendrą ES rinką, vėliau daug sunkiau kontroliuoti jų judėjimą. Todėl turėtume siekti riboti šių prekių patekimą į ją“, – pranešime teigė V. Tomkus.
Lietuvos šiltnamių asociacija balandžio pradžioje pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai.
Pasak daržovių augintojų, tokia produkcija Lietuvoje yra parduodama keletą kartų pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų1
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...