- Dominykas Biržietis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) skyriaus apžvalga.
Tuo metu kiti dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų deklaravo negavę pajamų iš papildomos veiklos.
Kaip pirmadienį pranešė „Transparency International“, su Darbo partija į EP išrinktas V. Uspaskichas nurodė kasmet gaunantis 3 mln. eurų papildomų pajamų, susijusias su bendrove „Edvervita“.
Tai, pasak organizacijos, sudaro daugiau nei trečdalį visų europarlamentarų deklaruotos papildomų pajamų sumos, kuri siekia 8,7 mln. eurų.
V. Uspaskicho pajamos iš papildomos veiklos daugiau nei 13 kartų viršija antro daugiausia šalutinių pajamų gavusio europarlamentaro – Prancūzijos atstovo Jerome'o Riviere'o (Žeromo Riviero), uždirbusio per 220 tūkst. eurų iš finansines paslaugas teikiančios kompanijos.
Devyni iš 11 Lietuvos atstovų EP nurodė turintys bent po vieną papildomą veiklą.
Daugiausia veiklų – aštuonias – deklaravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Liudas Mažylis, nurodęs esantis įvairių draugijų, klubų, asociacijų nariu.
Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui.
Po vieną veiklą deklaravo Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Bronis Ropė, nė vienos – Stasys Jakeliūnas, Aušra Seibutytė.
Tuo metu V. Uspaskichas be jau minėtos „Edvervitos“ nurodė esantis susijęs su bendrovėmis „Kontenta“ ir „Interneto žinios“ bei trimis organizacijomis, tačiau papildomas pajamas gaunantis tik iš pirmosios įmonės.
„Transparency International“ duomenimis, 497 iš 705 visų europarlamentarų deklaravo papildomas veiklas, kurių penktadalis – apmokamos.
Vidutiniškai iš papildomų veiklų daugiausia uždirba Lietuvos, Maltos, Graikijos, Vengrijos ir Slovakijos EP nariai. Mažiausiai – Kipro, Švedijos ir Nyderlandų.
Anot „Transparency International“, 12 iš 20 daugiausia papildomai uždirbančių europarlamentarų gavo didesnes pajamas iš šalutinių veiklų nei iš EP nario atlyginimo.
„Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui. Tikiuosi, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviai prisidės prie diskusijų ir palaikys iniciatyvas, skirtas griežtesnei pajamų iš papildomų veiklų kontrolei”, – pranešime cituojama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Organizacijos apžvalga paremta oficialiose EP narių paskyrose pateikiamomis privačių interesų deklaracijomis, surinktomis balandžio 24 dieną. Pasikeitus aplinkybėms, politikai šias deklaracijas privalo atnaujinti per mėnesį.
Lietuvos atstovai EP savo deklaracijas teikė praėjusių metų pabaigoje.
Europarlamentaro alga siekia kiek daugiau nei 7,8 tūkst. eurų atskaičiavus mokesčius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas1
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume13
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus8
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...