- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol politikai gąsdina karu, verslas skundžiasi, kad investuoti Lietuvoje nebesiryžta nei vietos, nei užsienio verslininkai. Vis dėlto – Lietuvos bankas situacijos nedramatizuoja, nors šiek tiek ir pablogino šių metų ekonomines prognozes. Šiemet vis dar brangs maistas.
„Klausimas, kas bus kitas taikinys. Mes turime nepamiršti, kad mes esame labai arti to“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į tokius užsienio reikalų ministro pasisakymus vis jautriau reaguoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslas, kuris teigė, kad jau pajuto pasekmes.
„Kuo labiau Lietuvos politikai eskaluoja tą temą, aš jau nekalbu apie užsienio investuotojų atsitraukimą, bet vietiniai investuotojai jau irgi išsigąsta tų kalbų. Jie mato grėsmę, bet nemato tų realių veiksmų, kaip bus su ja tvarkomasi. – kalbėjo „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė.
„Eika Asset Management“ atstovai skaičiuoja, kad didžioji dalis tiek smulkių, tiek stambių investuotojų – savo pinigų Lietuvoje investuoti nebenori.
– Jie ne tik prašo, kad nekilnojamasis turtas (NT) būtų perkamas užsienyje kuo toliau nuo Baltijos šalių zonos, bet net prašo mūsų iškelti fondų jurisdikciją, kurie šiai dienai yra Lietuvoje“, – pasakojo I. Dargytė.
„Kaimynų mes pasirinkti negalime. Ar situacija – ypatingai dramatiška? Aš taip negalėčiau pasakyti“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos banko vadovas siūlo žiūrėti į statistiką.
„Paskutiniai duomenys – praėjusių metų trečio ketvirčio. Mes matysime teigiamą balansą“, – tikino G. Šimkus.
„Bijau, kad jie mato praeitį, o mes matome ateitį. Matom, ką planuoja investuotojai. Kai mes renkame pinigus į fondus, tai jie jau dabar pasako, ar nori įeiti į projektus Lietuvoje. Nesakau, kad stos ekonomika, bet tam tikri apsisukimai mažės“, – tvirtino I. Dargytė.
Ekonomikos apsukos bus kiek mažesnės nei tikėtasi anksčiau. Tą rodo pabloginta Lietuvos banko prognozė. Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 1,6 proc. Tai – 2 proc. mažiau nei buvo prognozuojama.
Ekonomikos pagyvėjimui labiausiai trukdo paklausa eksporto rinkose, kur iki šiol neatsigaunama po infliacijos. Gyventojai labiausiai laukia maisto kainų mažėjimo.
„Dabar šiek tiek dujos atpigo, bet parduotuvėse nieko negaliu įvardinti. Nebent akcijos būna“, – kalbėjo moteris.
„Šiuo metu prekių kainos mažesnės nei buvo prieš metus. Jos mažesnės 1 proc. Tai natūralu, kad kai kurių prekių kainos nepasikeitė, kai kurių šiek tiek atpigo, kai kurių pabrango. Daugelis gyventojų to nejaučia todėl, kad per pastaruosius dvejus metus maisto produktų kainos pabrango 35 proc.“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors infliacija šiemet užgesinta ir Lietuvoje sieks maždaug 1,6 proc. Prognozuojama, kad maistas vis tiek šiek tiek brangs.
„Praeitais metais derlius buvo prastesnis. Pasaulio rinkose situacija tokia, kokia yra. Ta kaina nusistovi ten“, – teigė G. Šimkus.
„Pabrangę kakavos pupelės, cukrus, kitos žaliavos, alyvuogių aliejus. Tų atskirų produktų brangimas – neišvengiamas. Viskas dėl brangstančių žaliavų“, – sakė N. Mačiulis.
Užtat šiemet turėtų pagerėti būsto įperkamumas.
Matome, kad šešių mėnesių „Euribor“ – sumažėjęs 20 bazinių punktų. Tikėtina, kad ir toliau mažės.
„Skaičiuojama, kad Vilniuje įperkamo būsto plotas per metus padidės 10 kv. m. Tai vidutines pajamas gaunanti šeima gali įsigyti apie 50 kv. m. vidutinį būstą. Metų pabaigoje jis jau sieks beveik 60 kv. m.“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Šiuo metu jis žemiausias nuo 2009-ųjų. Tačiau atlyginimai auga, o NT kainos per metus beveik nesikeitė. Be to, vasarą Europos centrinis bankas turėtų mažinti palūkanų normas.
„Matome, kad šešių mėnesių „Euribor“ – sumažėjęs 20 bazinių punktų. Tikėtina, kad ir toliau mažės“, – sakė N. Mačiulis.
Anot Lietuvos banko, nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 7 proc. Lietuvoje šiuo metu –1,5 mln. dirbančiųjų. Daugiausiai nuo įstojimo į Europos sąjunga. Tokie skaičiai dėl smarkiai išaugusių į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srauto.
„Mes įvežtume daug nebrangios darbo jėgos, kuri kažką gamintų. Tai reikštų, kad ilgesnėje perspektyvoje menktų sąlygos darbo užmokesčio kilimui Lietuvoje“, – sakė G. Šimkus.
Šiuo metu grįžtančių lietuvių – daugiau nei išvykstančių. Šiemet darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti kiek daugiau nei dešimtadaliu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...