- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų.
Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.
Dabar Lietuvoje yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Strigailiškio kaimo, puoselėjančio maisto paveldo tradicijas, bendruomenės pirmininkė Rima Grušnienė BNS sakė, kad šio klausimo su bendruomene neaptarė, bet teigė sutinkanti, kad tokios zonos būtų, pirmiausia prie ežerų, upių, poilsiaviečių.
„Pas mus yra įmonė, vis tiek privažiuoja automobiliai, jie daugiausia teršia“, – teigė ji.
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė įsitikinusi, kad įpareigojimai gali labiau pakenkti nei duoti naudos: „Kad tos Kulautuvos tiek nedaug. Daugiausia teritorijos užima miškas“.
Seniūnė BNS teigė mananti, kad tokių zonų įrengimas ribotų vietovės plėtrą ir gyventojams, ir viešajam sektoriui – pabrangintų statybas, rekonstrukciją, kelių remontą.
„Negalėsi atsivežti kažkokių priemonių, su taršiu transportu nebus galima vežti statybines medžiagas. Priežiūra aplinkos brangiau kainuotų, nebebūtų galima, pavyzdžiui, žolės pjauti su traktoriumi, benzinine žoliapjove, o reikės ieškotis elektra varomos“, – BNS kalbėjo D. Šiušienė.
Tos zonos turėtų būti tuose miestuose, savivaldybėse, kur dideli mašinų srautai, didelis judėjimas.
Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas įsitikinęs, kad taršos problemos miestelyje nėra ir tokios zonos jame nereikalingos.
„Tos zonos turėtų būti tuose miestuose, savivaldybėse, kur dideli mašinų srautai, didelis judėjimas. Pas mus labai nedidelė teritorija, erdvės atviros, jos nėra tiek užterštos“, – BNS sakė S. Imbrasas.
Jis sutinka, kad mažos taršos zona galėtų atsirasti nebent prie senosios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Anykščių savivaldybės administracijos direktorės Ligitos Kuliešaitės teigimu, per miesto centrą eina valstybinės reikšmės kelias, juo važiuoja daug transporto, o jo neuždrausi.
S. Jovaiša BNS sako su tuo nesutinkantis: „Yra aplinkkelis Ukmergės-Utenos kryptimi arba Ukmergės-Panevėžio kryptimi: „Padarys (vairuotojai – BNS) truputį nedidelį lankelį. Ko mes norime: švarios gamtos ir oro ar užteršto? Švaraus? Tada imkimės priemonių. Aišku, jos bus kai kam nepatogios“.
Pasak L. Kuliešaitės, miestas siekia kurorto statuso, todėl nenori daug apribojimų, kurie mažintų jo patrauklumą: „Kaip tik stengiamės turistus pritraukti“.
Tačiau S. Jovaiša kaip tik įsitikinęs, kad turinčioms mažos taršos zonas kurortinėms teritorijoms bus lengviau žengti paskutinį žingsnį ir tapti kurortais.
„Jeigu taršos normos bus įvestos kurortams, tai kurortinės teritorijos prieš tapdamos kurortais tas normas taip pat turėtų įsivesti“, – BNS pabrėžė parlamentaras, Seime registravęs Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimą.
Seimas buvo įpareigojęs savivaldybes nuo 2023-iųjų nustatyti mažos taršos transporto zonas, tačiau to nepadarė nė viena savivaldybė.
Todėl ketinama šį reikalavimą švelninti: šių zonų nebesieti tik su transportu, įpareigoti jas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų. Tai turėtų padaryti tik didmiesčiai bei miestai, turintys kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje bei Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose, o jeigu Seimas pritartų S. Jovaišos iniciatyvai, – ir kurortinėse teritorijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus1
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų1
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...