- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešbučių paslaugas teikiančios įmonės pernai augino pajamas 50,5 proc. iki 388,6 mln. eurų, be to, tai buvo 9,3 proc. daugiau nei priešpandeminiais 2019 metais, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė.
„Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius. Gerų rezultatų pandemijos metu davė vyriausybės taikoma parama viešbučiams, suteikusi galimybę išlaikyti verslą sunkiausiu laikotarpiu ir dabar jį auginti“, – pranešime sakė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Anot jos, rizika bankrutuoti sumažėjo daugiau kaip 4 kartus, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, kai šių metų pradžioje tokių buvo 14 proc., o 2022 metų pradžioje – 35 procentai.
Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms šiuo metu priskiriama 18 proc. viešbučių, metų pradžioje jų buvo 22 proc., o praėjusių metų sausį – 46 procentai.
Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius.
Šiuo metu viešbučių rizikingumas beveik nesiskiria nuo visų verslo sektorių rizikingumo vidurkio: dabar Lietuvoje 9 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, 16 proc. turi aukštą ir aukščiausią vėlavimo atsiskaityti riziką.
Nuo 2007 metų Lietuvoje iš viso bankrutavo 96 viešbučiai. Šiemet bankroto procedūra inicijuota dviem viešbučiams. Daugiausia bankrotų buvo užfiksuota 2014 metais (12), 2009 metais (9), taip pat 2011 ir 2016 metais – po 8. Pandeminiais 2020 metais nemokūs buvo pripažinti keturi, 2021 metais – trys, 2022 metais – šeši viešbučiai.
2020 metais viešbučių pajamos smuko 40 proc. iki 216,2 mln. eurų 2021 metais viešbučiai bendrai gavo 258,2 mln. eurų pajamų – šis rodiklis sudaro 73 proc. pajamų, gautų 2019 metais. Iki pandemijos turėtas pajamas viešbučiai atgavo 2022 metais, kai jos augo 50,5 proc. iki 388,6 mln. eurų.
Rugpjūtį bendra viešbučių skolų suma siekė 8 mln. eurų, tačiau šiltajam sezonui pasibaigus didžioji dalis skolų buvo grąžinta. Šiuo metu kredito biuro sistemoje iš viso registruotos 48 viešbučių turimos skolos – jų suma sudaro beveik 42 tūkst. eurų, o vidutinis skolos dydis sudaro beveik 870 eurų.
Auga ir viešbučių sektoriuje mokamas darbo užmokestis. Šiuo metu jis siekia 1229 eurus per mėnesį, kai metų pradžioje šis rodiklis sudarė 1138 eurųs, o praėjusių metų pradžioje – 982 eurus.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 246 įmonės, turinčios viešbučių paslaugų teikėjų pažymėjimą, 2019 metais jų buvo 234.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas13
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...