- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostų ekspertas Martynas Jaugelavičius perspėjo, kad dėl ribotų avialinijų pajėgumų atostogautojams šią vasarą už bilietus gali tekti mokėti daugiau. Jis sakė, jog trūkstamų lėktuvų kiekis lems tai, kad Europos oro linijoms bus sunku patenkinti kelionių paklausą intensyviausio sezono metu. Prognozuojama, kad „Ryanair“ bilietų kainos šią vasarą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bus iki 10 proc. didesnės.
– Ar jau sulaukėte žinių, kad oro linijos numačiusios kelti kainas?
– Oro linijų bendrovės neinformuoja oro uostų apie kainų pokyčius, nes jos – pelno siekiančios organizacijos. Kainodara – komercinė paslaptis. Kadangi esame infrastruktūrą valdanti įmonė, mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti saugią, modernią ir patogią infrastruktūrą keleiviams. Tad kalbant apie kainas, ne, oro linijų bendrovės mūsų apie tai neinformuoja. Čia turbūt būtų galima pateikti analogiją, kad maisto prekių parduotuvė prekybos centre nepateikia informacijos patalpų nuomininkams, kad kitą mėnesį didins bananų kainas.
– Kodėl augs bilietų kainos?
– Priežastys įvairialypės. Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų situaciją, turėjome pandemiją, kurios metu globali oro linijų flotilė buvo nutupdyta ant žemės. Tam tikros bendrovės atsisakė dalies orlaivių, kadangi kai kurie buvo pakankamai seni. Tačiau yra aibė priežasčių – turime pandemiją, turime grandinių tiekimo iššūkius, turime tiesiog gamybinius iššūkius, kai pagrindiniai lėktuvų gamintojai nespėja pateikti orlaivių, kurie yra užsakyti. Jeigu šiandien norėtumėte nusipirkti visiškai naują lėktuvą už, tarkime, 100 mln. eurų, nepaisant to, kad turėtumėte tam skirtą sumą, jo reikėtų palaukti apie aštuonerius metus. Yra tūkstančiai orlaivių užsakymų, tačiau du pagrindiniai orlaivių gamintojai per mėnesį pagamina tik kelias dešimtis orlaivių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio rimtumo problemos ištikusios „Boeing“ kompaniją?
– Lėktuvas – labai sudėtingas transporto įrenginys. Jis susideda iš tūkstančio, jeigu ne milijono komponentų. Skirtingai nei automobiliuose, orlaivių variklius gamina ne pats „Airbus“, ne pats „Boeing“, o kiti gamintojai, kurie užsiima konkrečių orlaivių variklių gamyba. Jeigu kalbam apie „Airbus“, tai vienas iš variklių gamintojų susiduria su tam tikrais gamybiniais iššūkiais, todėl kai kuriuos orlaivius reikia laikinai išimti iš eksploatacijos tam, kad būtų galima patikrinti pakartotinai. Aviacijoje saugumas – prioritetas numeris vienas. Niekas nerizikuos keleivių gyvybėmis.
Jeigu kalbame apie „Boeing“, jiems yra kiti iššūkiai, apie kuriuos buvo galima skaityti žiniasklaidoje pastaruoju metu. Tai su gamyba susiję iššūkiai, todėl dalis orlaivių lieka ant žemės dėl pakartotinių patikrų, o nauji orlaiviai vėluoja būti pristatomi orlaivių bendrovėms.
Oro linijų bendrovės turi atitinkamai koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, jau buvo nusprendusios atidaryti vieną ar kitą maršrutą, bet techniškai ar fiziškai negali, nes neturi tam orlaivio. Apskritai Europoje paklausa skrydžiams yra didesnė, negu oro linijų bendrovės gali patenkinti, todėl yra žiūrima į labai pragmatiškus ekonominius paskaičiavimus, kadangi oro linijos – pelno siekiančios organizacijos. Tikrai niekas negaiš savo laiko ir resursų skraidyti nuostolingais maršrutais. Prioritetų tvarka yra išdėliojamas visas maršrutų žemėlapis, kur oro linijų bendrovė plėsis artimiausiu metu arba atstatys maršrutus nutrauktus per pandemiją.
Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais.
– Ar bilietų brangimas palies tik pigių skrydžių bendroves, ar tai galios daugeliui bendrovių?
– Nenorėčiau komentuoti kainodaros, nes tai – komercinė paslaptis. Tačiau iššūkiai apie kuriuos šnekame, tiek vėlyvas orlaivių pristatymas, tiek pakartotina variklių patikra, liečia ne tik žemų kaštų, bet ir visas kitas oro bendroves. „Airbus“ ir „Boeing“ – du pagrindiniai gamintojai, kurie visoms pasaulio bendrovėms tiekia orlaivius. Su tais iššūkiais susiduria ir tradiciniai oro vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „SWISS“, „AirBaltic“.
Tačiau kalbant apie bilietų kainas, pastebėjome, kad pasibaigus pandemijai, nepaisant visko, žmonės nori keliauti. Labiau pradėjome vertinti gyvą kontaktą – susitikti su giminėmis, atostogauti, susitikti su verslo partneriais, todėl skrydžių atsigavimas labai ženklus. Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais. Matome tam tikrą pokytį mąstyme. Galbūt tai, kad lietuviai vis labiau vertina patogumą. Pavyzdžiui, keičiasi įprotis, kaip žmonės keliauja į Jungtinės Karalystės sostinę, nes nuo 2019 metų turime unikalų skrydį regione tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kuris sąlyginai nedaug brangesnis už skrydžius į Liutoną ar Stanstedą. Žmogus sutaupo daug daugiau laiko, kas yra daug patogiau. Matome popandeminį pokytį kelionių planavime, kad lietuviai nori ir gali sau leisti daugiau patogumo.
– Kokios atostogų kryptys dabar populiariausios iš Lietuvos?
– Matome tendenciją, kad vis daugiau maršrutų atsidaro į atostogų kryptis ne užsakomaisiais, o reguliariaisiais skrydžiais. Pernai metų gale bendrovė „AirBaltic“ atidarė tris naujas atostogų kryptis – Dubajus, Tenerifė ir Gran Kanarija. Šiemet Vilniaus oro uoste sulauksime trijų naujų vežėjų, kurie skraidys į Atėnus ir turės oro junglumą su neatrastomis Graikijos salomis. Taip pat galėsime skristi į Reikjaviką, o metų gale skraidysime į Dubajų, per kurį bus galima pasiekti visą likusį pasaulį. Iš Vilniaus turėsime maršrutą į Krokuvą, Palangoje į Amsterdamą, per kurį galima pasiekti visą pasaulį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus5
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...