- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas, esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja, pasakojama LNK reportaže.
Europos kontekste Lietuva dėl tokių rodiklių gali pasirodyti kaip atsilikusi šalis, situacija dėl kompensuojamų vaistų išties yra kebli. Negana to, dėl kompensuojamų vaistų nepatvirtinimo miršta žmonės. Dažnai tokia tragiška lemtis gresia onkologiniams ligoniams, kurie laiku nesulaukia gydymo medikamentais, o vaistų įpirkti negali. Kartais šie vaistai kainuoja tiek, kiek kainuotų naujas butas.
Apie susidariusią situaciją pasakojo Pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Drėgvienė.
– Ši situacija susidarė jau 2022 metais, kai Lietuvoje vaistų vertinimas priimtas pagal „Naująsias vaistų vertinimo technologijas“. Po to iš esmės pasikeitė inovatyvių vaistų vertinimo tvarka. Tiek pacientų, tiek gydytojų draugijos dar 2019 metais išsakė nuomonę, kad situacija gali blogėti. Tai dėl to, kad Lietuva neturi kompetentingų specialistų, kurie gebėtų greitai ir tinkamai vertinti vaistus per sveikatos technologijų vertinimo prizmę. Lietuvoje universitetai neruošia šių specialistų, Lietuva apskritai nepasiruošia net poveikio analizės, kas gali atsitikti toliau. Visi nuogąstavimai pasitvirtino, nuo 2020 iki 2021 metų iš esmės visiškai sustojo paraiškų vertinimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tada 2022 metais iš naujo suformuotas Valstybinės vaistų sveikatos kontrolės skyrius, priimant naujus žmones, tada paraiškos pradėtos vertinti. Auditas parodė, kad 92 proc. paraiškų įvertinami per ilgesnį terminą negu numato farmacijos įstatymas.
– Tragiški skaičiai, nes tų vaistų laukia sergantys žmonės.
– Liūdniausia yra tai, kad praeitą savaitę Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas šis klausimas, kartu su audito pristatymais ir panašiai. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad ši situacija bus išspręsta tik nuo 2027 metų.
Įsivaizduokite, pacientai dar septynis metus laiku negaus gydymo, o Europos Sąjungos direktyva numato, kad sprendimas turi būti per 180 dienų. Priemonių, kas per tą laiką bus daroma, nenumatoma.
Pacientai liūdnai miršta, nesulaukę deramos pagalbos.
– Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?
– Mes taip ir atrodome. Daugiausiai galėčiau kalbėti apie onkologinius inovatyvius vaistus, esame tokiose vietose kaip Vengrija ar Rumunija. Mūsų pacientai pagal inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumą yra liūdniausioje padėtyje, lyginant su visa Europos Sąjunga.
– Ką daro jūsų pacientai, kai reikalingi vaistai yra neįrašomi į kompensuojamų vaistų sąrašą ir už vaistus tenka mokėti pilną kainą? Kiek gali kainuoti gydymas?
– Žinote, kai kuriems tokiems vaistams ir namų pardavimas negelbės. Jei yra mažas pacientų skaičius ir nustatomos retos mutacijos, jei tai yra reta liga, inovatyvus onkologinis vaistas gali kainuoti ir 300 tūkst. eurų per metus. Eilinis Lietuvos gyventojas net ir pardavęs namus negalės įsigyti vaistų. Pacientai liūdnai miršta, nesulaukę deramos pagalbos. Tą reikia labai aiškiai įvardinti. Kai Sveikatos reikalų komitete ir iš ligonių kasų Sveikatos apsaugos ministerijoje mes išgirstame, kad biudžetas vaistams auga. Taip, jis auga, bet jis yra nepakankamas. O biudžeto prieaugis yra skiriamas tiems, kurie jau serga ligomis, gyvena su kažkokia specifine liga. Inovatyvių vaistų biudžeto augimas rodo, kad jie veikia, bet visiškai pamirštama pilkoji zona, lieka žmonės, kurie negauna jokio gydymo.
Šiandien ligonių kasos išplatino pranešima, kiek 2023 metais ir kokiems vaistams buvo išleista. Liūdna, nes 2020 metais inovatyvių vaistų turėjome penkiolika, kurie buvo įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, tai 2021 metais liko tik devyni, 2022 metais – trys, o 2023 metais turėjome keturis.
Tokios liūdnos situacijos dar nebuvo. Kalbame apie žmones, kuriems gydymo galimybės yra išsemtos, yra vaistai, kurie gali jiems padėti, žmonėms vaistų reikia jau šiandien, o jie nekompensuojami.
– Ar tai reiškia, kad kai kurie pacientai tų vaistų nesulaukia?
– Tikrai taip, pacientai žūsta. Reikia suprasti, kad prie sunkių onkologinių ligų, kai yra išsemtos gydymo galimybės, tik šitie modernūs vaistai gali padėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai7
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais149
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.3
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...
-
Plaučių uždegimą ir legioneliozę diagnozavo tik užsitęsus negalavimams6
Dvylikametę vargino sausas kosulys, šokinėjanti temperatūra, pykinimas, bendras silpnumas. Šeimos gydytoja šiuos simptomus nurašė sezoniniams virusams. Po dešimties dienų gydymo namuose šeimos gydytojos paskirtais...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų3
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą: kaip naujoji tvarka veiks?4
Medikai nuo kitų metų gali įgyti teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurie patys arba jų artimieji kelia grėsmę medikų sveikatai ar gyvybei. Tokios pataisos ir siūloma nauja tvarka sėkmingai skinasi kelią Seime – teliko vienas balsav...