- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Traškantys, stringantys ir maudžiantys sąnariai – kremzlės pažeidimo požymiai. Šią diagnozę išgirsta ne tik vidutinio ir vyresnio amžiaus, bet ir gerokai jaunesni žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla, pasirinkę per didelį fizinį krūvį ar patiriantys traumas.
Galutinis padarinys – neįgalumas
Traškantys ir maudžiantys sąnariai vargina dažną žmogų. Gydytojai pabrėžia, kad šios problemos ignoruoti negalima, nes galutinis delsimo padarinys – neįgalumas.
Sąnarinė kremzlė – tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kai kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška. Raiščių, meniskų, kremzlės pažeidimas trikdo normalią sąnario funkciją, vystosi audinių uždegimas, nyksta sąnarinė kremzlė. Negydant tokios būklės, vystosi sąnario degeneracinė liga – osteoartritas.
Pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. Tačiau, kaip aiškina gydytojas ortopedas traumatologas Darijus Rimas, kremzlės atsinaujinimo ar gijimo galimybės labai ribotos dėl to, kad kremzliniame audinyje nėra kraujotakos ir inervacijos.
„Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio – ilgas žygiavimo, bėgimo. Jeigu žmogus nėra fiziškai tam pasiruošęs, nesitreniravo, kremzlės paprasčiausiai neatlaiko tokio krūvio ir yra pažeidžiamos“, – priežastis vardija ortopedas-traumatologas.
Susiduria kas dešimtas
Statistika negailestinga: su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus.
Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformuoja apie minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimus. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: įvertinama raiščių, meniskų būklė, kremzlės pažeidimo lokalizacija, plotas, gylis, kaulo būklė apie pažeista kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.
Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų žmonių kelio sąnario kremzlė yra giliai pažeista. Vadinasi, su tokiais pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus. Progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų serga degeneracine sąnario liga – osteoartritu.
Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojami kremzlės pažeidimai. Po operacijos tik apie 45–78 proc. sportininkų sportinis lygis grįžta į ankstesnį.
Taikomas skirtingas gydymas
Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D.Rimas aiškina, kad, esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams, taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, gydymas nuo uždegimų ir skausmo, galimos hialurono rūgšties, plazmos, steroidinių vaistų injekcijos. Rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportinės ar darbo veiklos keitimas.
Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija – atkuriama pažeista kremzlė. Gali būti taikomi įvairūs metodai: kaulų čiulpų stimuliacija, mikrolūžiai, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kolagenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.
„Autologiniai chondrocitai turi didžiausią potencialą generuoti aukštos kokybės hialininę kremzlę defekto srityje. Autologinių chondrocitų implantacija brangi. Tai yra dviejų etapų operacija, kai pirmos operacijos metu paimamas sveikos kremzlės mėginys, siunčiamas į laboratoriją, kremzlinės ląstelės, chondrocitai, išsėjami specialioje terpėje, padauginami ir po keturių savaičių, antros operacijos metu, implantuojami kremzlės defekto srityje“, – pasakoja gydytojas.
Kremzlė gali būti atkuriama ir į pažeidimo vietą implantuojant autologinės plazmos ir sveikos kremzlės mišinio krešulį. Tokių operacijų yra atlikęs ir D.Rimas. „Tai vieno etapo operacija, darant operacijas buvo panaudota paties paciento kremzlė ir kraujo dalis, plazma. Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, papildyta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir, naudojant specialią metodiką, sukrešinama. Išeina standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje“, – sako ortopedas traumatologas.
Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, atliekamas 5–7 cm pjūvis, kad būtų galima tinkamai padengti defektą. Defektui padengti gali būti panaudotos ir papildomos membranos ar fibrininiai klijai.
Daro meškos paslaugą
Vyresniems nei 50 metų pacientams taikomi kiti kremzlės atkūrimo metodai. Kada kremzlės pažeidimas išplitęs, progresuoja osteoartrozė, rekomenduojama sąnario pakeitimo, endoprotezavimo operacija. „Jei pacientui tinka šis metodas, rezultatai yra geri. Pacientas po 6–12 mėnesių gali grįžti į aktyvią sportinę veiklą, po trijų mėnesių gali grįžti į normalų buitinį gyvenimą; svarbu leisti naujai kremzlei užaugti ir susiformuoti, parenkant tinkamą fizinį krūvį“, – teigia D.Rimas.
Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, tinkamai ir laiku nesureagavus į kremzlės, raiščių, meniskų pažeidimus, rizikuojama dar labiau sau pakenkti. Problemos negydant, vystosi degeneracinė sąnario liga – osteoartritas, dėl kurio gresia tapti neįgaliam. Taigi žmonės, laiku nesikreipiantys į specialistus, daro sau meškos paslaugą.
Priežastys, dėl kurių sąnario kremzlė suserga, iškrenta jos dalis:
• sportinė ar kitokia trauma, dažnai su raiščių ar meniskų plyšimu;
• ilgalaikis, besikartojantis fizinis krūvis, ilgas ėjimas, bėgimas, neparuošus kūno tokioms apkrovoms;
• įgimtos ar įgytos sąnarių deformacijos, galūnės ašies deformacija, nutukimas, jei sąnariai fizinio krūvio metu patiria didelių perkrovų;
• hormoninės kilmės, autoimuninės ligos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK ataskaitoje nustatyta, kad dešimtmečius buvo slepiamas pacientų gydymas užkrėstu krauju1
Dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje trukęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių mirė po gydymo užkrėstu krauju, buvo nuslėptas ir didžiąja dalimi tokių padarinių buvo galima išvengti, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. ...
-
100 kilogramų atsikračiusi G. Masionytė: vasarą pradėsiu valgymo sutrikimų centre3
„Visai juokinga, kai pagalvoji, kad tau reikia numesti centnerį. Aš tik matematikos vadovėlyje uždaviniuose su gyvulių ūkiu matydavau tokius skaičius, ir tada, kai juos matai kaip savo svorį, iš vienos pusės juokinga, iš kito...
-
NVSC: gripo sezonas Lietuvoje baigėsi, beveik pusė registruotų susirgimų – vaikų
Praėjusią savaitę Lietuvoje baigėsi gripo sezonas, kuris prasidėjo pernai spalį, per šį laikotarpį beveik pusę registruotų gripo atvejų sudarė vaikų susirgimai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Algirdui net keturis kartus pašalinti vėžiniai odos dariniai2
Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai. Dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma – bazalinių ląstelių karcinomos. Vos prieš kelis mėnesius Ka...
-
Pasidalijo patirtimi ir aptarė problemas
Kauno rajono savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. ...
-
Vyriausybė: paciento artimieji galėtų prašyti atlyginimo dėl medikų padarytos žalos1
Siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) išvadas, Vyriausybė siūlo numatyti, jog visi mirusio paciento artimieji turėtų teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. ...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai1
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Ar žinote, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną jau nebepakanka?5
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje itin dažnos. Priešais Vyriausybės langus vakar duris trumpam atvėrė Kardiologijos informacinis centras, kuriame žmonės konsultuoti apie širdies nepakankamumą. Vietoje buvo galima atlikti ir t...
-
Ministerija pakartotinai imasi Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo paieškų
Nė vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalingų balų skaičiaus pirmajame konkurse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrą kartą bando rasti naują Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą. ...