- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga ketvirtadienį mini Europos dieną, bet pagrindinis dėmesys krypsta ne į jos renginius, o į bloko rinkimus, rengiamus po mėnesio.
Prognozuojama, kad per birželio 6–9 dienomis vyksiančius rinkimus labai sustiprės kraštutiniai dešinieji ir gali būti atsitraukta nuo pasauliui pavyzdį rodančios bloko klimato politikos.
Po kelių dešimtmečių, kai ES rinkimai vargiai sukeldavo kokį atgarsį, šis balsavimas bus kitoks. Jis rengiamas žemyne nesibaigiant krizėms, įskaitant karą Ukrainoje, klimato padėtį, geopolitinius pokyčius ir esminius klausimus dėl pačios ES sferos bei tikslo.
„Tai bus egzistencinė kova“, – sakė buvęs Belgijos premjeras, kadenciją baigiantis europarlamentaras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas). Šis laisvosios rinkos liberalas, ES politikoje dalyvaujantis daugiau kaip ketvirtį amžiaus, interviu pažymėjo, jog rinkimuose varžysis „tie, kas nori mažiau Europos, ir [...] tos politinės jėgos, kurios supranta, kad rytojaus pasaulyje reikia daug labiau integruotos Europos Sąjungos europiečių interesams apginti“.
Kalbant aiškiais politiniais terminais, tai reiškia, kad tradicinės socialistų, liberalų ir žaliųjų jėgos, pastaruosius penkerius metus drauge su krikščionimis demokratais dominavusios Europos Parlamente, varžysis su kylančiomis griežtos nacionalistų dešinės jėgomis, kurioms, be kitų, atstovauja tokie lyderiai kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Italijos premjerė Georgia Meloni (Džordža Meloni).
ES rinkimai yra antri pagal apimtį po Indijos rinkimų. 27 valstybių blokas, kuriame gyvena 450 mln. žmonių, išrinks 720 europarlamentarų, per ateisiančius penkerius metus spręsiančių įvairiausius svarbius klausimus – nuo skaitmeninio privatumo taisyklių iki tarptautinės prekybos politikos ir kovos su klimato kaita priemonių.
Tačiau rinkimai, kurių rezultatai bus paskelbti vėlai birželio 9-ąją, taip pat parodys, ar žemyno politinis poslinkis atitinka posūkį dešinėn, stebimą daugelyje pasaulio vietų, nuo Argentinos iki Nyderlandų ir Slovakijos.
Net jei apklausų rezultatai kiek skiriasi, visos jos rodo vieną dalyką: griežtos nacionalistų dešinės ir populistinės partijos labai sustiprins savo pozicijas.
„Žvelgdamas į apklausas visoje Europoje visuomet matau daugmaž tą patį scenarijų“, – sakė Nicola Procaccini (Nikola Prokačinis), G. Meloni bendražygis Europos Parlamente, laikantis save centro dešinės atstovu, labai nutolusiu nuo savo partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) neofašistinių šaknų.
Pasak jo, panašiai galvojančios partijos „kyla daugmaž visur“. Tai apima rinkimų pergales Nyderlanduose ir Slovakijoje, Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinio sambūrio“ (RN) populiarumą Prancūzijoje.
ES kovą galima pavaizduoti kaip G. Verhofstadto ir N. Procaccini priešpriešą: pirmasis tvirtina, kad ES į laukiančius pasaulinius iššūkius galės atsakyti tik platesnės apimties bendra politika, pavyzdžiui, tokiais klausimais kaip gynyba, o kitas sako, kad visuomet pirmoje vietoje turėtų būti atskiros valstybės narės.
Dėl to, kad daugelis ES narių neturi veiksmingų individualių gynybos programų, Vakarų Europa pastaraisiais dešimtmečiais priklausydavo nuo JAV geros valios. G. Verhofstadtas nori visiškos gynybinės sąjungos, kad būtų galima suturėti agresyvią Rusiją, ir mano, kad JAV nenorės įsipareigoti, jei lapkritį prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Žvelgdamas į apklausas visoje Europoje visuomet matau daugmaž tą patį scenarijų.
„Žmones apsaugos ne atskiros valstybės narės, – sakė G. Verhofstadtas. – Štai kodėl tai yra egzistencinė kova. Nes jei pralaimėsime šią kovą su dešiniojo sparno partijomis, neturėsime gynybos, neturėsime saugumo.“
Tuo metu N. Procaccini atkreipia dėmesį į tai, ką daugelis kraštutinių dešiniųjų partijų laiko ES institucijų siekiu kištis ir atviru kišimusi į valstybių reikalus. Jos itin kritikuoja ES Žaliąjį kursą ir, konkrečiai, priemones, kuriomis siekiama priversti ūkininkus taikyti aplinkai palankesnius metodus, ir teigia, kad taip nepaisoma atskirų valstybių sprendimų. Šios partijos primena kuklias ES ištakas prieš maždaug 60 metų, kai bendradarbiavimas buvo daug savanoriškesnis ir ribotos apimties.
„Norime atkurti pradinę Europos idėją“, – sakė N. Procacinni.
Mažai tikėtina, kad prieš ES nusistačiusios partijos įgis įstatymų leidžiamąją valdžią, bet iškilimas į trečią vietą po krikščionių demokratų ir socialistų vis tiek turėtų didelį poveikį. Analitinis centras „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) prognozuoja, kad „šis staigus posūkis į dešinę tikriausiai turės reikšmingų padarinių Europos lygio politikai, [...] ypač aplinkos klausimais, kuriais naujoji dauguma tikriausiai prieštaraus ambicingiems ES kovos su klimato kaita veiksmams“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) jau sušvelnino kai kurias taisykles dėl klimato, o jos centro dešinės krikščionių demokratų Europos liaudies partija (ELP) – didžiausia Europos Parlamente – pasuko dešinėn ir migracijos klausimu.
Kad ir susilpnintas, Žaliasis kursas vis tiek reiškia, kad ES teks susidurti ne tik su geopolitinėmis krizėmis, bet ir su savo pačios sukurta krize.
Europos dieną pagerbiamas vieno iš ES kūrėjų Jeano Monnet (Žano Monė) atminimas. Kartą jis yra pasakęs: „Europa bus nukalta per krizes.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausia rokiruotė Kremliuje nuo invazijos į Ukrainą pradžios: ką ji reiškia?1
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patraukė nuo įtakos svertų du artimiausiais vadintus bendražygius. Analitikai sako, jei nauju gynybos ministru paskirtas nežinomas ekonomistas įgyvendins V. Putino uždavinį pažaboti korupciją – tai būtų ...
-
Pasienyje su Moldova sulaikyta vienuolika karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių
Odesos srityje Dniestro Bilhorodo būrio pasieniečiai sulaikė vienuolika vyrų, kurie bandė nelegaliai patekti į Moldovą. ...
-
J. Bideno patarėjas saugumo klausimais reikalauja iš Izraelio politinės strategijos
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas dar kartą paragino Izraelio vyriausybę susieti savo karines operacijas Gazos Ruože su politine strategija. ...
-
Naujasis Taivano prezidentas skelbia atėjus šlovingą demokratijos erą
Naujasis Taivano prezidentas Lai Ching-te (Lai Čingtė) pirmadienį sveikino prasidedančią „šlovingą erą“ salos demokratijai ir paragino Kiniją nutraukti politinį ir karinį bauginimą. ...
-
Gegužės 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 20-oji, pirmadienis, 21 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 5.05 val., leidžiasi 21.26 val. Dienos ilgumas 16.21 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 3.55 val., teka 18.10 val. Vardadieniai: Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, V...
-
Pareiškimas: JAV karių išvedimas iš Nigerio bus baigtas iki rugsėjo 15 dienos8
JAV karių išvedimas iš Nigerio, Vakarų Afrikos valstybės karinių vadovų reikalavimu, prasidėjo ir bus baigtas ne vėliau kaip rugsėjo 15 dieną, sakoma sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. ...
-
Ispanija atšaukia savo ambasadorių Argentinoje dėl „įžeidimo“2
Ispanija atšauks savo ambasadorių Argentinoje po to, kai Argentinos prezidentas Javieras Milei sekmadienį Madride vykusiame renginyje Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmoną pavadino „korumpuota“, pranešė užsienio rei...
-
Azerbaidžanas siūlo pagalbą E. Raisi sraigtasparnio paieškose6
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų prisidėti prie prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnio paieškų. ...
-
J. Bidenas teigia siekiantis ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose2
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sekmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir sakė, kad siekia ilgalaikės taikos, kuri apimtų Palestinos valstybės sukūrimą. ...
-
Iranas patvirtino netiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis1
Iranas patvirtino, kad Omane surengė netiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis, nors abi šalys nepalaiko diplomatinių santykių, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...