Lietuvius „kalės vaikais“ vadinęs R. Sikorskis grįžo: ar šįkart pavyks susikalbėti?

Donaldas Tuskas ir jo ministrai trečiadienį prisiekti atvyko į prezidentūrą autobusu, papuoštu Lenkijos vėliavos spalvomis.

Lietuvos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis – su lenkiškų spalvų kaklaraiščiu.

„Balta spalva yra ir Baltarusijos, ir Austrijos, ir Latvijos vėliavose“, – sakė užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.

Vienas iš ministrų Lietuvai labai gerai žinomas ir įsiminęs. Į užsienio reikalų ministro pareigas grįžo R. Sikorskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gabrielius Landsbergis ir Radoslawas Sikorskis bus mūsų regiono megafonai“, – sakė Ž. Pavilionis.

Iki šiol R. Sikorskis buvo lenkų europarlamentaras. Galima sakyti, kad sėdėjo viename suole su Andriumi Kubiliumi. Briuselyje santykiai atšilo.

„R. Sikorskis yra tikrai žavus kompanijos žmogus. Tai padėdavo aptariant kai kuriuos rimtesnius dalykų be didesnių įtampų“, – teigė buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Nors prie A. Kubiliaus Vyriausybės šypsenų nebuvo, prie R. Sikorsio santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasiekę žemiausią tašką. A. Kubilius sako, kad šį kartą bus kitaip.

„R. Sikorskis kai ką suprato. Europos parlamente turėjome progų kai kuriuos dalykus jam išaiškinti“, – teigė A. Kubilius.

Prieš paliekant Briuselį, R. Sikorskis pasakė, kad pirmas ministras, kuriam paskambins, bus Lietuvos.

„Penki ministrai, tarp kurių pirmas yra G. Landsbergis“, – teigė Ž. Pavilionis.

R. Sikorskis trečiadienį paskambino G. Landsbergiui.

„Mūsų santykiai tarp valstybių yra net ne tarp Vyriausybių, net ne tarp atskirų politikų“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Tai rodo, kad R. Sikorskis supranta, kad jo ankstesni veiksmai yra palikę kažkokių nuoskaudų Lietuvoje. Jis bando situaciją taisyti“, – sakė A. Kubilius.

Prieš keliolika metų Lenkijos politikai piktinosi, kad Lietuvoje lenkams neleidžiama gimtąja kalba rašyti gatvių pavadinimų bei vardų dokumentuose.

2011 m. R. Sikorskis sakė: „Norime kuo geresnių santykių su Lietuva, o jiems padėtų gestas lenkų mažumai Lietuvoje, kuris yra abipusis interesas. Mes to kantriai lauksime“.

R. Sikorskis supranta, kad jo ankstesni veiksmai yra palikę kažkokių nuoskaudų Lietuvoje. Jis bando situaciją taisyti.

Dar R. Sikorskis buvo pareiškęs, kad, kol nebus išspręstos lenkų problemos, jis nekels kojos į Vilnių. O kai nusprendė, kad Lenkija pasiruošusi gerinti santykius su Lietuva, netikėtai juos dar paaštrino.

2011 m. buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pasiūlymas iš užsienio reikalų ministro atėjo su labai daug sąlygų Lietuvai.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras buvo Audronius Ažubalis, kurį su R. Sikorskiu siejo asmeninė nesantaika.

„Tenka žiūrėti į priekį ir tikėtis, kad žmonės keičiasi“, – sakė A. Ažubalis.

2014 m. buvo nutekėję slapta R. Sikorskio įrašyti pokalbiai. Jis lietuvius vadino „kalės vaikais“ ir norėjo paauklėti.

„Nei pamiršti, nei atleisti. Tiesiog palikime tai istorijai. Žmonės mato, žmonės atsimena. O dabar pradėkime nuo švaraus lapo“, – sakė A. Ažubalis.

Politikai kalba, kad dabar kiti laikai. Lietuva ir Lenkija turi bendrą priešą. Nuo Rusijos gintis reikia drauge.

„Tai, kas buvo, buvo. Mes visi padarėme klaidų“, – sakė Ž. Pavilionis.

Jei šį kartą Lietuvai pavyks susikalbėti su R. Sikorskiu, liks tik susikalbėti namuose. Jau keli mėnesiai, kai Lenkijoje Lietuva neturi savo ambasadoriaus.

„Užsienio reikalų ministerija padarė pateikimus prezidentūrai“, – teigė G. Landsbergis.

Prezidentūra teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos pasiūlytas kandidatas netiko prezidentui Gitanui Nausėdai, nes nekalba lenkiškai.

Ministerija sako, kad buvo bent du teikimai, buvo ir mokančių lenkų kalbą.