Žiurkėnas mumyse

Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo.

Vis dėlto yra manančių, kad reikia ginti ne savo kailiuką, bet savo tėvynę. Savas kailiukas mums ir yra tėvynė – šilta, sava ir maloni. Tiek puoselėtas kailiukas – ir vitaminais, ir aliejais, kedentas grožio salonuose, lepintas paplūdimiuose ir t. t. Gaila būtų nunulinti tokį įdirbį.

Tėvynę dažniausiai gina turintys stuburą. Žiurkėnui geriau turėti sotų ir didelį grūdą, bet ne stuburą. Geriau graužti grūdą, nei pačiam būti graužiamam nesaugumo jausmo. Įtampos laikais stuburas yra nereikalingas, net pavojingas organas. Geriausiai būtų jį išoperuoti, nes anas trukdo kaip kirmėliukui šliaužti tarp įvairiausių kliūčių į grūdų sandėlį.

Mūsų tikslas kuo tvirčiau įsisiurbti į šiltą europinės gerovės krūtį ir toje krūties koplyčioje atrasti taiką ir ramybę.

Kažin, ar kiekvienas turi žiurkėną savyje, t. y. tokį (dvasine ir psichologine prasme) stenantį storulį, kurio bezdalais neseniai taip pasišlykštėjo ir kone susivėmė profesorius V. Lansbergis.

Na, gerai: užauginome žiurkėną savyje. Ne kokį nors tundros susliką, bet normalų rubuilį, prikimštais žandukais, žvilgančiais rožiniais nagučiais, nuolat ieškantį gerovės, saugumo ir grūdų sandėlio.

Pasak V. Landsbergio, pakako Prancūzijos prezidentui prasitarti apie garbę ir kovą – koks kilo storulių stenėjimas.

Jei jau V. Landsbergis vaišina Europą tokiais posakiais, tai kažkas atsitiko. Profesoriaus galvoje vatos dar niekas nėra aptikęs.

Kad ir kas nutiktų, turintys stuburą registruosis steigiamose karo komendantūrose, o mes registruosimės urveliuose prie sandėlių.

Dar perspėjame visus geros valios žmones: mes, žiurkėnai, esame labai jautrūs. Būkite mandagūs, atsargūs ir saugokitės, kad neužmintumėte ant mūsų, nes labai lengva mus sužeisti ir traumuoti.


Šiame straipsnyje: gynybaTėvynėžiurkėnai

NAUJAUSI KOMENTARAI

HG

HG portretas
Geras straipsnis.Taikliai.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Jau nuo Antikos laikų šviesiausi žmonijos protai mokė kuo žmogus skiriasi nuo galvijo, aiškino taurumo, tolerancijos kitam žmogui, kitai tautai, taikos pasaulyje būtinumą. O straipsnis, kaip ir jo komentarai primena tik paranojiškus kliedesius

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
> tam--,,, cha cha cha,, -- o kas atsitiko ......................Tik taip, tave paršeli, teišmokė mama koliotis? .... ...Matomai, su buteliu labiau draugavo, nei tavim rūpinosi?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    1
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    4
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    18
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    103
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
Daugiau straipsnių