Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai.

Šiandien apie daugelio žmonių nepanaudotas galimybes patiems daryti įtaką savo gyvenimui. Neinkšti kaip blogo šeimininko paspirtam šuniui keikiant jį (šiuo atveju „blogą valdžią“), bet pačiam jį kurti, tiesiogiai dalyvaujant valstybės valdyme, t. y. kandidatuojant į politinius postus arba pasirenkant tinkamus kandidatus ir balsuojant už juos.

Aišku, lengviausia pasakyti, kad visi vagys, nėra už ką balsuoti ir toliau keikti viską: ir valdžią, ir gyvenimą, sėdint su sumuštiniu ir alaus buteliu priešais „žydrąjį ekraną“ ir laukiant, kad geresnį gyvenimą  mums už mus sukurs tie „kvailesni“, kurie neturi ką veikti ir eina balsuoti. Tokių vis dar yra, tiesa jau mažiau nei pusė turinčiųjų balsavimo teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis suteikia mums šią teisę. Tiesa, ši teisė – dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia teise naudojasi, yra teisinė tauta).

Aišku, lengviausiai pasakyti, kad visi vagys, nėra už ką balsuoti ir toliau viską keikti.

Tai ir būkime teisine tauta. Tokių galimybių neturi nei mūsų kaimynai baltarusiai, nei rusai, nei kai kurios kitos toliau nuo mūsų gyvenančios tautos! Neturėjome ir mes, kai buvome okupuoti rusų. Tad džiaukimės ir naudokimės galimybėmis.

Aišku, visada galima rasti priežasčių, kodėl nesinaudojame šia teise, kodėl toks mažas rinkėjų aktyvumas. Ir kaltųjų, gerai paieškojus, galima rasti. Pirmiausia, aišku, kalta vėl „kažkieno išrinkta“ bloga valdžia, organizuojanti vienas po kito einančius iš eilės trejus rinkimus: Prezidento, Europos parlamento ir Seimo, – kai galėtų juos rengti kartu, sutaupant ir laiko, ir pinigų. Taipogi tikėtina, kad tada prie balsadėžių ateitų ir daugiau rinkėjų. Taip pat ta pati „bloga valdžia“ nekelia gyventojų sąmoningumo per visuomeninį transliuotoją, nemoko ir neaiškina, koks turi būti ir ką turi daryti sąmoningas valstybės pilietis.

Kaltinti kitus, aišku, lengviausia, bet gal pradėkime nuo savęs, nes ne veltui išminčiai sako: „Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs“.

Kol nesuprasime, kad valstybė pirmiausia esame mes patys, kol aktyviai nedalyvausime visuomeniniame ir politiniame gyvenime eidami į rinkimus ir atsakingai rinkdamiesi, už ką balsuoti (tam būtina pasiruošti, išsiaiškinti ne tik, ką kandidatai žada, bet ir ką jau yra nuveikę per savo gyvenimą), kol išrinkę nekontroliuosime jų veiklos, naudodamiesi egzistuojančiais kontrolės mechanizmais (jeigu jų trūksta – kurdami naujus), tol nekursime gerovės valstybės visiems piliečiams, tai yra sau, o tik sudarysime sąlygas klestėti „auksinių tualetų“ ir „auksinių stadionų“ statytojams.


Šiame straipsnyje: rinkimaibalsavimasvaldžia

NAUJAUSI KOMENTARAI

N.

N. portretas
Kokia demokratija jei sparčiai artėjame prie šiaurės Korėjos viską skirdami karui ir nieko gyventojams.

Komentaras

Komentaras portretas
Pamatėme jau"demokratinius" rinkimus,kai 3 kandidatai ,kaip lygesni už lygius, buvo paskelbti prioriteto tvarka. Štai ir demokratija!!!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    1
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    4
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    19
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
Daugiau straipsnių