- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi, besikeičianti bendruomenė. Šiandien bibliotekos – jau ne knygų kaupyklos, o modernūs daugiafunkciai centrai, buriantys bendruomenes, prasmingai įsiliejantys į šalies kultūrinį gyvenimą.
Tačiau, kad ir kaip keistųsi bibliotekų gyvenimas, kad ir kaip mūsų skaitymo įgūdžius keistų naujosios technologijos, svarbiausia čia – knygos. Tik dėl jų nemažai galvos skausmo. Kai reikia įsigyti naujų – vargas: leidžiamų knygų kainos šauna į viršų, o naujoms įsigyti skiriamos lėšos traukiasi (pernai tesiekė 0,96 euro vienam gyventojui). Trūkstant lėšų naujoms knygoms pirkti, sensta viešųjų bibliotekų fondai. Vargas, kai reikia sugalvoti, kur dėti visai senučiukes – nurašytas. Bibliotekininkai tai vadina fondų ravėjimu. Ir džiaugiasi sulaukę gerų žinių: Seimas praeitą savaitę pritarė, kad bibliotekos galės dovanoti nurašytas knygas.
Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti.
Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti. Patys mielai bibliotekoms padovanotų, tačiau šios atkerta – čia ne makulatūros surinkimo vieta. Atsirenka, ką priglausti, pagal turinio aktualumą, knygų būklę. Bukinistai – vėlgi išrankūs. Bendruomenių, sanatorijų skaityklos, mainų lentynos skaitinių pertekusios, į „inkilėlį“ gali nunešti po kelias knygas, o kai jų – keli šimtai? Ar net tūkstančiai, pvz., visą gyvenimą kažkieno kaupta asmeninė biblioteka? O ten ir pasenusios profesinės literatūros yra, ir sovietinio tvaiko skaitalų.
Išradingasis „Pinterest“ siūlo: seną knygą galima paversti... laikikliu peiliams, dėžute ar vazonu gėlėms. Tokios transformacijos nežavi, bet net ir beviltiškai nereikalingoms knygoms galime suteikti galimybę: tereikia, tinkamai išrūšiavus, surasti kelią iki popieriaus konteinerio. Popieriaus pluoštas gali būti perdirbtas net iki septynių kartų. Žiūrėk, tavo „išravėtoji“ ir atgims tavo geidžiamiausia knyga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2024-ųjų „Eurovizijos“ p...
-
Prasidėjo balsavimas iš anks...
-
L. Kasčiūno ir Nyderlandų g...
-
G. Landsbergio, JAV Valstybės...
-
Prezidento G. Nausėdos ir Vok...
-
Kauno „Žalgirio“ arenoje ...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
„Žinau, ką renku“ debata...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Arinos ir V. Čeplinsko paroda...
-
Kodėl mes ne Amerika?Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybaiBuvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė17Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas100Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
