Karo jūrininko garbė

Kai P.Labanauskas, V.Kuizinas ir R.B.Nakas pateko į Klaipėdą, buvo apribota jų judėjimo laisvė, neilgai trukus jie perkelti į internuotųjų stovyklą, o jachtą "Nijolė" perėmė nacių povandenininkų mokomoji flotilė.

Bendražygių keliai vėliau išsiskyrė. Du jų net nepatyrę Antrojo karo baisumų, suspėjo emigruoti į Vakarus, o trečiasis išgyveno tikrą pragarą.

Kapitono sėkmės istorija

Netrukus P.Labanauskas buvo išvežtas į Berlyną.

Čia paaiškėjo, kad "gelbėjimo operacijai" tarpininkauja buvęs Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje plk. Kazys Škirpa.

Jo pastangomis P.Labanauskas, gavęs vizą, per Švediją išvyko į Braziliją, o iš jos 1941 m. pasiekė JAV.

P.Labanauskas 1944 m. baigęs Kalifornijos technologijos institutą trejus metus dirbo inžinieriumi "General Electric" bendrovėje.

1947–1950 m. jis dėstė elektros inžineriją Marquette universitete Milvokyje, Viskonsine.

Nuo 1951 m. darbavosi "Amerikos balse" (nuo 1952 m. redaktorius-režisierius, 1958 m. perkeltas į "Amerikos balso" skyrių Miunchene Vokietijoje).

1999 m. vasarį prezidento Valdo Adamkaus dekretu P.Labanauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.

Tų pačių metų gruodį paskutinysis karo laivo "Prezidentas Smetona" kapitonas mirė, sulaukęs 90-ies.

"Tolesnio V.Kuizino likimo gerai nežinau, tačiau jis buvo paleistas iš tos nacių stovyklos ir, mano žiniomis, išvyko į Vakarus", – teigė R.Adomavičius.

Leitenanto R.B.Nako tragedija

Paleistas buvo ir R.B.Nakas, bet jis nesusigundė Vakarais, o grįžo į Klaipėdą.

Kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, jis įsijungė į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą, rezistencinės organizacijos veiklą Kaune.

1943 m. R.B.Naką su grupe bendraminčių suėmė gestapas ir keletą mėnesių kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

Tačiau, nesurinkus pakankamai įkalčių, buvusį karo jūrininką naciai paleido.

Pasibaigus karui, R.B.Nakui teko slėptis nuo bolševikų.

Jis pasivadino giminaičio Darčkaus pavarde, tačiau saugumiečiai netrukus išsiaiškino jo tapatybę.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Šidlauskas patvirtino, kad R.B.Nakas buvo suimtas ir nuteistas 10 metų.

Tada jis neturėjo nė 30-ies.

"Jis buvo suimtas 1945 m. sausio 24 d. Pradžioje kalintas Kaune. Tų pačių metų lapkritį Karo tribonolas jį nuteisė 10 metų lagerio ir išvežė į Komiją, į Vorkutos lagerį. Atbuvo žmogus visus 10 metų kalėjime, kalėjo net ir po J.Stalino mirties. Po to jis dar buvo ištremtas. Tai buvo papildoma bausmė. Vėliau dėl tragiškos sveikatos būklės perkeltas į NKVD invalidų namus, o į Lietuvą sugrįžo tik 1958-aisiais", – patvirtino G.Šidlauskas.

R.B.Nakas paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje žuvo 1963 m.

Pasak G.Šidlausko, buvusio karo jūrininko baudžiamoji byla yra buvusiame LTSR KGB, dabar – Lietuvos ypatingajame archyve.

"Sakyčiau, kad visi šie laivo "Prezidentas Smetona" karo jūrininkai karininko priesaiką tesėjo iki galo, nepakluso svetimai jėgai. Ypač skaudu dėl R.B.Nako, dar vienas tragiškas likimas", – apgailestavo G.Šidlauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Kažkaip keistai atrodo , nuotrauka nespalvota , o vėliava spalvota , ar čia ne falsifikatas .

algis.nakas@gmail.com

algis.nakas@gmail.com portretas
Sveiki, Esu jūrų leitenanto Ričardo Nako sūnus Algimantas Nakas. Nuoširdžiai dėkoju už puiku straipsnį. Jus palietėt simbolinės rezistencinės ir jūrininko garbės temas apie ką buvo nekalbama. 2005 metais buvau pakviestas Lietuvos karinio jūrų laivyno 70-mečio minėjimą Kauno karo muziejuje. (Mat laivynui padovanojau išlikusį tėvo parengtą1940 metais Jūrinės terminologijos žodyną.) Minėjime dalyvavo laivyno vadas admirolas Baltuška. Buvo daug kalbama apie kreiserį“ Prezidentas Smetona“, apgailestaujama, kad neišliko jo vėliava, bet trijų laivo karininų poelgis niekaip nevertintas. Mane ilgai kankino klausimas: Ar jie ne dezertyrai? Taip pavadino mano tėvą vienas KGB tardytojas apklausdamas mamą. Pirmą kartą pateisinančią 3-jų jūrų karininkų poelgį nuomonę aptikau: http://kariuomene.kam.lt/.. Labai mane nudžiugino tai kad laivo trispalvė nepateko į okupantų rankas. Iš kolekcininko daug lengviau atgauti.

Užpelkis

Užpelkis portretas
"gyventojui" Tu durnas, kaip ir dauguma lietuvių. Suomijoje privalomas mokslas nuo 7 metų įvestas 1683 m., o Lietuvoje tik 1926 m. Suomijoje niekada nebuvo baudžiavos, o Lietuvoje ji buvo šimtmečius. Lietuva niekada nebus Suomija. Net sapne.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių