- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo įpareigoti įstatymu su klientais tiesiogiai bendraujančius Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, valstybine kalba ženklinti prekes ir teikti informaciją apie paslaugas.
Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų balandžio.
Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams.
„Jeigu žmogus taiso batus, jis gali mokėti bet kokią kalbą, bet jeigu jis dar priima užsakymus, aptarnauja klientus, bazinę lietuvių kalbą turėtų mokėti“, – BNS tvirtino ji.
D. Asanavičiūtės teigimu, visuomenės požiūris šiuo klausimu taip pat turėtų keistis.
„Mes labai greitai prisitaikome prie kitos kalbos, prie situacijų, esame be galo tolerantiški. Bet gal mūsų visuomenei irgi reikėtų mokyti atvykusius žmones lietuvių kalbos, susitelkti ir padėti čia atvykusiems“, – sakė parlamentarė.
Anot D. Asanavičiūtės, įstatymo pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė: „To nepastebima. Bet tam tikri dalykai turi būti atlikti prevenciškai, o ne gesinant kažkokius gaisrus ar bandant reaguoti po įvykio“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad užsieniečių lietuvių kalbos mokymu turėtų pasirūpinti valstybė, o darbdaviai privalėtų siekti, kad jų lietuvių kalbos žinios būtų kuo platesnės.
„Pagrindus suteikti yra valstybės reikalas, nes tai ir nacionalinio saugumo klausimas, o vėliau darbuotojo kvalifikacijos kėlimu rūpintųsi darbdavys“, – sakė D. Arlauskas.
Jis mano, kad daliai užsieniečių turėtų būtų leidžiama įgyti minimalias kalbos žinias, o dirbantiems medicinoje, prekyboje, socialinėje srityje būtų galima siekti ir gilesnių žinių.
D. Arlauskas sako, kad būtų blogai, jeigu valstybė užsieniečiams kalbos kartelę pakeltų per aukštai ir neleistų darbdaviui spręsti dėl jos mokėjimo lygio.
Tačiau D. Arlauskas nesutinka, kad reikalavimas apie prekes pateikti lietuvišką informaciją verslą apsunkintų ir verstų didinti kainas. „Pradžioje pradinės investicijos yra, bet menkos, o paskui beveik nieko nebekainuoja“, – BNS teigė jis.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis siūloma taikyti, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
VVTAT: skundų nedaug
Anot Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug.
„Tai, kad vartotojai rečiau skundžiasi dėl instrukcijos apie prekę ar paslaugą valstybine kalba nebuvimo, nereiškia, kad verslas laikosi reikalavimų suteikti informaciją lietuviškai. Nors tikslios statistikos VVTAT nerenka, tačiau galima sakyti, kad tokie prašymai sudaro iki 5 proc. visų tarnybos gaunamų vartotojų prašymų – pernai iš viso gauta apie 10,6 tūkst. skundų“, – BNS teigė tarnybos vadovė Goda Aleksaitė
Pasak jos, įstatymas jau dabar numato, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai privalo vartotojams valstybine kalba suteikti tam tikrą informaciją ir paženklinti prekes.
„Pareiga įrodyti, kad informacija pagal reikalavimus yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui“, – tvirtino G. Aleksaitė.
Pernai VVTAT surašė 192 protokolus dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo. Maždaug penktadalis jų susiję su instrukcijų nepateikimu valstybine kalba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis1
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki5
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės5
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus2
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?1
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...
-
Apžvalgininkas: kai politikai pradeda ką nors taisyti ir gerinti, tik sugadina reikalą
Eduardas Vaitkus po 2024 m. prezidento rinkimų pirmo turo pagal balsus užėmė penktą vietą, surinkęs 7,3 proc. rinkėjų balsų. Šalčininkų rajono savivaldybėje politikas surinko 40,71 proc. balsų. Tokius rezultatus LNK reportaže komentavo po...
-
Ekspertas atskleidė G. Nausėdos sėkmės receptą rinkimuose: tai lėmė keli dalykai32
Kovą dėl Prezidento posto tęs tas pats duetas, kaip ir anksčiau – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Į antrą turą patekę abu politikai bendrai surinko beveik 64 procentus balsų. Tiesa, kitaip nei per ankstesnius prezidento rinkimus 20...