Seimo pirmininkė: tikiu, kad parlamente neliks vietos antisemitizmui ir ksenofobijai

Antradienį Seime kalbėdama Vilniaus getui skirtoje tarptautinėje konferencijoje parlamento vadovė pažymėjo, kad „palengva atsiduriame antieuropietiškos, vakarietiškos civilizacijos vertybes niekinančios agresijos zonoje“.

„Aš turiu tvirtos vilties, kad Lietuva įveikė savo skaudžią praeitį ir yra drąsiai pasirinkusi vakarietiškų vertybių ateitį. Tvirtai tikiu, kad visada būsime pusėje tų, kurie kuria ir stato, o ne žudo ir griauna. Tikiu, kad mūsų parlamente neliks vietos neapykantos kalbai, antisemitizmui ir ksenofobijai“, – sakė parlamento vadovė.

Savo kalbą pradėjusi užuojauta nukentėjusiems nuo „Hamas“ atakos prieš Izraelį, ji priminė prieš savaitę Prancūzijoje įvykdytą vandalizmo aktą, kai nedideliame Bretanės miestelyje Lesnevene buvo sudaužyta Holokaustą išgyvenusiai Prancūzijos politikei Simone Veil (Simonai Veil) skirta paminklinė stela.

Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes.

„S. Veil neabejotinai yra tarp tų moralinių autoritetų, simbolizuojančių naująją, pokarinę Europą, įsisąmoninusią skaudžias savo praeities klaidas ir pasiryžusią tvirtai įsipareigoti ateičiai. Brutalus jos atminimo išniekinimas yra ne tik vulgaraus antisemitizmo aktas. Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimas praėjusią savaitę nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konferencijoje kalbėjęs YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas) teigė, jog praėjusio mažiaus mitas, kad žydai yra bolševikai, vis dar gyvas ir sukelia antisemitinius išpuolius pasaulyje.

„Idėjos turi padarinius. Ir viena iš esminių šios konferencijos idėjų yra tai, jog taip vadinamojo žydų bolševizmo mitas aptemdė žydų santykius su daugeliu tautų nuo 20 amžiaus pradžios. Ir jis vis dar labai gyvas šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo J. Brentas.

Pasak YIVO direktoriaus, šis mitas tapo mirtinu elementu vokiečių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir kitose tautose per Holokaustą, paskatinęs dalyvauti žydų žudynėse, tikintis, kad taip išgelbės savo tautas.

„Deja, žydų sunaikinimas neatnešė išganymo ar atpirkimo, jis atnešė destrukciją ir žmonių kančias, suskaldydamas žmogiškąjį pasaulį“, – sakė J. Brentas.

Jis pažymėjo, jog „šmeižtas, kad žydai vis dar gali būti bolševikai, išlieka ir toliau sukelia antisemitinius išpuolius visame pasaulyje“.

Seimo rūmuose antradienį surengta tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys.

Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Specialiai į šią konferenciją skaityti pranešimų atvyks rašytojas ir leidėjas, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas), Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius, rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), Lenkijos istorijos instituto vadovė, advokatė Monika Krawczyk (Monika Kravčik), kiti svečiai.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 900 lietuvių.