- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 73 proc. reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos dalyvių patvirtino, kad žinia apie kandidato turimą negalią nepakeistų jų apsisprendimo balsuojant. Vis dėlto realybėje negalią turintys asmenys vis dar retai ne tik užima, bet ir kandidatuoja į aukščiausius postus tiek į valstybės tarnybos ar politinio pasitikėjimo pareigas, tiek privačiame sektoriuje.
Atliko tyrimą
Paaiškėjus, kad pasirinktas kandidatas į prezidentus turi negalią, kitą kandidatą pasirinktų 8 proc. reprezentatyvios Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu atliktos „Spinter Research“ apklausos dalyvių. Beveik penktadalis – 19 proc. – respondentų teigė, kad nežino, kaip pasielgtų susidūrę su tokia situacija. Didžiajai daliai visuomenės nuomonės tyrimo dalyvių turima negalia nebūtų kliūtis balsuoti už kandidatą ir jie požiūrio nekeistų – šiam teiginiui pritarė 73 proc. apklaustųjų.
Visuomenės nuomonės tyrimas atliktas 2024 m. kovą, apklausoje dalyvavo 1 009 respondentai.
Tiesa, apklausos dalyvių vertinta situacija kol kas hipotetinė. Prezidentui rinkėjai įprastai kelia ypač aukštus reikalavimus, tarp kurių neretai atsiduria ne tik profesinės kompetencijos, bet ir fiziniai duomenys ar net amžius. Vis dėlto istorijų, kai negalią turintys žmonės užima aukštas valstybės pareigas, nors ir nedaug, tačiau yra. Keli iš pavyzdžių – JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas savo kadencijos metu judėjo vežimėliu, Lietuvos Respublikos Seime šią kadenciją pareigas eina žmonėms, turintiems negalią, įkvepiančiu pavyzdžiu tapę Justas Džiugelis ir Monika Ošmianskienė.
„Akies testas“
Nors visuomenės nuomonės tyrimai rodo atvirumą žmonėms, turintiems negalią, aukštose pozicijose, doc. dr. Mantas Martišius, komunikacijos ir politikos ekspertas, primena, kad apklausose žmonės neretai atsako taip, kaip iš jų tikimasi, nori pasirodyti kiek geresni, nei yra iš tiesų, tad reali situacija gali skirtis.
Atrankos etape svarbu suprasti, kad žmogui atitinkant reikalavimus, jis kuo puikiausiai atliks tas pareigas – nesvarbu, turi jis negalią ar ne.
Pasak eksperto, prezidentui visuomenė taiko išskirtinius reikalavimus ir sveikata – tikrai vienas iš svarbių veiksnių. Įprastai ji vertinama vadinamuoju akies testu, nusprendžiant, ar būklė nebus kliūtis eiti pareigas. „Rinkėjai prezidentui priskiria tam tikrus atributus ir vienas iš tų atributų yra sveikata, – sako doc. dr. M. Martišius. – Jeigu kandidatas atrodo tinkamas eiti pareigas, jis yra tinkamas.“
Tiesa, negalią ar tiesiog prastėjančią sveikatą politikai neretai slepia. Anot doc. dr. M. Martišiaus, taip yra dėl to, kad baiminasi nuo jo nusisuksiančių rinkėjų. Panašią tendenciją Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė pastebi ir kitose vadovaujančiose pozicijose. Baimindamiesi sunkumų įsitvirtinant darbo rinkoje, žmonės, turintys negalią, kartais renkasi ją nutylėti ir, pasak S. Kunigonytės, tai žmogaus pasirinkimas – jis neprivalo šio fakto įrašyti į gyvenimo aprašymą ar pasakyti pokalbio metu. Žinoma, išimtys taikomos, jeigu žmogus gali dirbti, pavyzdžiui, tik ne visą darbo dieną – tokiu atveju būklės nereikėtų nutylėti, nes, neatsižvelgus į gydytojų rekomendacijas, sveikata gali tik pablogėti.
Skaičiai nedžiugina
Lietuvoje vadovaujamose pozicijose dirba tik šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. žmonių, turinčių negalią, nedžiugina ir apskritai į darbo rinką įsiliejusių žmonių su negalia skaičius – šiandien dirba tik maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią.
Vis dėlto, pasak Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovės, situacija dviprasmiška – žmonių, turinčių negalią, darbo rinkoje ir aukščiausiuose postuose nematome dėl kompleksiškų priežasčių. „Matome daug gerų iniciatyvų, kai kurios įmonės yra pasiruošusios priimti darbuotojus, turinčius negalią, darbdaviai stengiasi, ieško būdų, kaip galėtų priimti individualių poreikių turinčius kolegas, ruošia komandas, bet svarbu, kad ir patys žmonės su negalia įdėtų pastangų, nebijotų išeiti iš namų ir iš komforto zonos. Jeigu nedirbi, baimės stiprėja, svarbus nebijoti keistis, mokytis, tobulėti ir lengviau įsilieti į tą darbo rinką“, – drąsina S. Kunigonytė.
Anot ekspertės, darbdavys neturėtų asmeniui, turinčiam negalią, priskirti aukos vaidmens. „Svarbu, kad darbuotojai būtų vertinami pagal turimas kompetencijas, o ne patogumą ar norą pasirodyti socialiai atsakingam, pagailėti. Atrankos etape svarbu suprasti, kad, jei žmogus atitinka reikalavimus, jis kuo puikiausiai atliks tas pareigas – nesvarbu, turi negalią ar ne“, – sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė.
Reikšmingą vaidmenį, keičiant situaciją atlieka visuomenės švietimas. „Vis dar daug atvejų, kai, bijodami būti atstumti, žmonės renkasi nutylėti savo negalią arba net susidurdami su iššūkiais nesikreipia į gydytojus baimindamiesi diagnozės. Ypač jeigu negalia nematoma, – sako S. Kunigonytė. – Visuomenės požiūrio pokytis vyksta, sveikintinų iniciatyvų daugėja, tačiau edukacija vis dar prasminga ir pradėti kiekvienas turėtų nuo savęs.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Lietuvos bankas tikrina įmonę, kurios valdybos nariu yra M. Navickienės vyras8
Lietuvos bankas vykdo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, kurios valdybos nariu nuo 2022 m. yra socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas, patikrinimą, praneša „Delfi“. Visgi...
-
G. Landsbergis: NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi plėtrai, Ukrainos pergalei
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad artėja laikas, kai NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi padėti Ukrainai laimėti karą, atgrasyti Rusiją ir priimti naujas nares. ...
-
Prokuratūra iš dviejų tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti 17 tūkst. eurų
Prokuratūra iš dviejų Mažeikių ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti beveik 17 tūkst. eurų. ...
-
LVAT paliko VRK sprendimą neregistruoti D. Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą2
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės prašymą stabdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą (EP). ...
-
S. Skvernelis ves Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą į Seimą1
Nors kandidatuoja birželį vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako vesiantis partijos sąrašą į Seimą. ...
-
S. Skvernelis sako, kad LSDP turėtų aiškiai įvardinti, kas ves jų partijos sąrašą į Seimą2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turėtų aiškiai įvardinti, kas ves politinės jėgos sąrašą į Seimą. Anot ekspremjero, dabartinė situacija...
-
S. Skvernelis abejoja, kad G. Landsbergis kandidatuos į eurokomisaro postą6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad koalicijos partneriai neparemtų konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisaro postą. ...
-
Tėvo dienos proga prezidentas apdovanos devynis tėčius ir globėjus5
Tėvo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį apdovanos devynis tėčius ir globėjus. ...
-
R. Duchnevičius pretenduotų į premjerus esant krizinei situacijai, jei nebūtų alternatyvų6
Vilniaus rajono savivaldybės meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, kad sutiktų tapti premjeru tik esant krizinei situacijai ir jeigu partijoje nebūtų alternatyvų. ...
-
Sušvelninus bausmės sąlygas, V. Gapšys teikia projektus, dalyvauja frakcijos veikloje16
Kaune dėl korupcinių nusikaltimų kalinamam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui sušvelninus laisvės atėmimo sąlygas, jis su kolegomis parlamente teikia įstatymų projektus, dalyvauja Seimo Darbo partijos frakcijos veikloje. ...