L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis

Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Aš tikrai neatmesčiau ir galimo PVM (didesnio tarifo – BNS) svarstymo, bet kol kas skiriant paiešką kitiems mokesčiams, kitai kompozicijai, kuri sukurtų tą efektą, kurio mums reikia – papildomai 400–500 mln. eurų per metus“, – žurnalistams Šiauliuose sakė ministras.

„Pelno (didesnis tarifas – BNS) tai jau tikrai, nuo to, matyt, ir pradėsime. Po to jau matysime ir kitus“, – pridūrė jis.

Pasak krašto apsaugos ministro, iš Finansų ministerijos parengtų keturių papildomo gynybos finansavimo alternatyvų galima „susikurti kompoziciją“, kur gynybos finansavimo didinimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) „įmanomas netgi be PVM“.

„Pelno mokestis neišvengiamai yra integrali to dalis, to tikrai neišvengsime. Klausimas yra, kiek procentų“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Aš manau, kad viską reikia svarstyti, suprantant ir tai, kad būtų amortizuotas tam tikras efektas socialiai jautriausiems žmonėms“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras teigė palaikantis šalies verslo asociacijų lyderystę, taip pat džiaugėsi verslininkų bei profesinių sąjungų diskusija sprendžiant papildomo gynybos finansavimo klausimą.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp jų šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Viceministrams pavedė visuotinės gynybos, Vokietijos brigados klausimus

Naujasis krašto apsaugos ministras priskyrė naujas funkcijas viceministrams – už visuotinę gynybą bus atsakingas Žilvinas Tomkus, Vokietijos brigados priėmimo klausimais rūpinsis Renius Pleškys.

Kaip žurnalistams Šiauliuose ketvirtadienį teigė ministras, su likusia ministerijos vadovybe kol kas sutarta dirbti laikinai.

„Turėsiu viceministrą visuotinei gynybai – Ž. Tomkus, Vokietijos brigadai – R. Pleškys. Sutarėme kol kas ir su kita viceministre, ir kanclere, kad dirbame laikinai, arba tas laikinumas gali tapti ir ne tik tai, priklausys nuo rezultatų“, – sakė ministras.

Ž. Tomkus ministerijoje iki šiol buvo atsakingas už gynybos politiką ir planavimą, karinio personalo politiką ir strateginę komunikaciją, R. Pleškio pagrindinės funkcijos buvo kariuomenės infrastruktūros plėtra.

Ministerijoje toliau dirba kanclerė Kristina Deviatnikovaitė ir dar viena viceministrė, Greta Monika Tučkutė – ji yra atsakinga už kibernetinio saugumo politiką, krašto apsaugos sistemos įsigijimus.

L. Kasčiūnas ministru paskirtas pirmadienį, jis pakeitė Arvydą Anušauską, iš pareigų pasitraukusį premjerės Ingridos Šimonytės prašymu.

Tikisi iki Vašingtono susitikimo sutarti dėl oro gynybos sistemų treniruotėms

Krašto apsaugos ministras tikisi iki šių metų vasarą vyksiančio Vašingtono viršūnių susitikimo sutarti dėl papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje treniruotėms.

„Tikimės pasiekti susitarimą, kad dar iki Vašingtono viršūnių susitikimo mes jau turėtume papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje bent jau treniruotėmis, kas iš principo reikštų, kad rotacinis modelis jau įgauna pagreitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

„Dabar vyksta intensyvios derybos, neįvardinsiu dabar šalių, bet jos vyksta bent su keliomis NATO šalimis, kurios turi tokių antžeminių sistemų“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio.

Kovo pradžioje tuometis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė, kad rotacinė oro gynyba pradės veikti dar šiemet, o Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“. Vis tik ministras neįvardijo nei konkrečių šalių, nei terminų.

„Rotacinis oro modelis gali būti dviejų rūšių – viena vertus, gali atsirasti su koviniu mandatu naikintuvai arba antžeminės oro gynybos sistemos, įskaitant ir „Patriot“, – sakė L. Kasčiūnas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
Vietos neapmokestinti paprastus gyventojus labai daug, nes verslas turi begalę nuolaidų ir lengvatų, todėl jas pirma ir reikia naikinti, pvz., PVM grąžinimą už automobilius ir pan.

>>>N

>>>N portretas
Arba esate kvailys,arba susmirdęs vatnykas

N

N portretas
Ką nores tą darys,tegul ponija visa investuoja karo tikslams,ir turintys milijonus.Žmogelis,dirbantys,kam jis turetų moketi,gynybai.Kad,ponai tuos pinigus nušvilptų,ir pripirktų nusenusios technikos?
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių