- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.
„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.
„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas mums kainuos 400 mln. eurų1
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nevykdant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporto sektoriuje, jau netrukus į finansinius planus bus galima įtraukti 400 mln. eurų siekian...
-
Seimas linkęs pritarti komendantūrų pataisoms: leistų šaukti į pratybas daugiau rezervo karių
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisomis, numatančiomis galimybę į pratybas šaukti daugiau rezervo karių. Šios pataisos yra svarbios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) plėtojamai komendantūrų sistemai. ...
-
Parlamentarai linkę nesuteikti valstybės pripažinimo Jehovos liudytojams
Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. ...
-
M. Puidokui – naujos pareigos: pakeitė R. Žemaitaitį1
Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas tapo parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. ...
-
Teismas K. Bartoševičiui laikinai grąžino asmens dokumentą, kad jis galėtų balsuoti rinkimuose3
Vaikų seksualiniu prievartavimu kaltinamam eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui jo bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį laikinai grąžino asmens dokumentą – tapatybės kortelę. ...
-
VSD pranešėjo komisija dėl galimo D. Šakalienės interesų konflikto kreipėsi į etikos sargus2
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi tyrimo komisija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Š...
-
Prezidentūra: G. Nausėdos pozicija dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo nėra pasikeitusi1
Sulaukus Taipėjaus politikų reakcijų dėl perrinkimo siekiančio Gitano Nausėdos pasisakymų apie Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą, Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovo pozicija šiuo klausimu nėra pasikeitusi. Ji pažymi, ...
-
Įvardijo, kurie tautiečiai per rinkimus gali sodinti bulves, o kurie balsuoti eis net bjauriu oru2
Prezidentą rinksime jau šį savaitgalį, o daliai rinkėjų, atėjus prie balsadėžės, gali tekti mesti monetą, už ką balsuoti. Kiek tokių neapsisprendėlių, ar jie gali rinkimų eigą pasukti netikėta linkme ir koks lietuvių prezidento etalon...
-
V. Čmilytė-Nielsen: po pirmojo rinkimų turo liberalai savo poziciją gali pakeisti2
Seimo pirmininkė, valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nesunkiai apsisprendusi, už kurį kandidatą į prezidentus balsuoti, tačiau jo neatskleidžia. ...
-
Su EK pirmininke susitikę prezidentas, premjerė ragina toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, stiprinti Bendrijos gynybos pramonę. ...