- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad būtina gynybos įmonėms suteikti galimybę testuoti savo gaminius Lietuvoje. Anot jos, šios bendrovės dabar tai daro Ukrainoje, bet leidus tai daryti Lietuvos kariuomenei priklausančiose infrastruktūros objektuose, tokie produktai kaip dronai būtų vystomi greičiau ir efektyviau.
„Vykstant karui Ukrainoje, daugelis produktų yra ten išvežami ir testuojami. Ir tai daroma nuo pat pradinių stadijų, nes ukrainiečiai sako, kad jiems reikia visko, ką tik galime duoti. Visgi galėjome išsitestuoti daug ką čia, jeigu mūsų karinės institucijos būtų buvusios atviresnės. Ir sako rinkos atstovai, kad jeigu galėtų testuoti technologijas mūsų kariuomenės turimoje infrastruktūroje, greičiau adaptuotų ir vystytų produktus“, – portalui „Verslo žinios“ sakė A. Armonaitė.
„Šnekamės su Krašto apsaugos ministerija ir su Lietuvos kariuomene, kaip padaryti, kad jie įsileistų šias įmones ir leistu jiems testuoti technologijas. Ten juk visko yra, nuo ryšio priemonių iki dronų, iki sprogmenų ir panašiai“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, taip pat būtina naikinti perteklinius teisinius ribojimus ir gerinti šio sektoriaus galimybes gauti finansavimą. Visgi, anot jos, problemų vis dar sukelia egzistuojantis mentalitetas, kad gynybos bendrovės kelią riziką ir jas reikia apriboti.
Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi.
„Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi“, – sakė ji.
„Lietuvoje gynybos inovacijos buvo ir vis dar dažnai traktuojamos, kaip kažkas panašaus į lošimų, alkoholio, kazino verslą. Tai toks verslas, kur žmonėms atrodo, jog jam reikia papildomų ribojimų“, – paminėjo politikė.
Taip pat A. Armonaitė teigė, kad nors šiuo metu yra ruošiamas gynybos pramonės įstatymas, siekiant mažesnio šio sektoriaus reguliavimo ir didesnės ginklų ir karinių technologijų gamybos Lietuvoje reikės atlikti daug teisinių pakeitimų.
„Dabar yra rengiamas gynybos pramonės įstatymas, jį rengia Krašto apsaugos ministerija. Ir dalyvaujame kartu su jais ir tai yra derinimo etape. Bet tai yra įstatymas apie viską. O kartais yra konkrečių detalių, kurias reikia keisti kitais įstatymais. Pavyzdžiui, ginklų ir šaudmenų įstatymas, kad juos truputį laisviau būtų galima gaminti Lietuvoje, ir jį vis tiek reikės keisti, ir mes prie to dabar dirbame. Ir reikės labai daug darbo ir didelio susitelkimo“, – aiškino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, tarp kurių buvo numatyta parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus kanalus8
Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. ...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Siūloma žmones informuoti apie būsimus kalėjimus, karinius statinius šalia jų namų3
Gyventojus siūloma aktyviau įtraukti į svarstymus dėl planuojamų statyti specialios paskirties statinių – juos iš anksto informuoti apie šalia jų namų iškilsiančius kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius...
-
Laimėjęs EP rinkimus D. Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu15
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu, jei iškovos mandatą Europos Parlamento rinkimuose. ...
-
Kandidatų piniginės: kam žmonės aukojo gausiausiai, o kam menkiausiai?
Per prezidento rinkimų kampaniją žmonės gausiausiai aukojo perrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, menkiausiai – Darbo partijos pirmininkui Andriui Mazuroniui. ...
-
V. Mitalas: palaikymas dėl potencialios eurokomisaro kandidatūros turės būti sutartas koalicijoje1
Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalic...
-
A. Armonaitė: Laisvės partiją matau kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui22
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug graži...
-
Premjerė: mažų valstybių stiprybė – vienybėje, taisyklėmis grįstame bendradarbiavime
Leidus Rusijai trypti kaimyninių valstybių laisvę, tik padrąsintume kitų autoritarinių režimų imperines užmačias, sukeliant grėsmę globaliam stabilumui, „Shangri-La dialogue 2024“ forume Singapūre pareiškė premjerė Ingrida &Sc...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus5
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Teismui M. Sinkevičių pripažinus kaltu, LSA dėl jo ateities spręs po galutinio verdikto2
Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui sulaukus nepalankaus teismo sprendimo byloje dėl savivaldos išmokų, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) dėl jo ateities organizacijoje ketina spręsti sulaukusi galutinio teismo sprendimo. ...