- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje siekiama statyboms atverti kuo daugiau vietų prie vandens telkinių ir ant jų.
„Varžtai“ prieplaukoms
Šiuo metu rengiamas projektas dėl sąlygų pakeitimo vandens telkiniuose plaukiojančioms ir plūduriuojančioms priemonėms.
Iki šiol miestuose ir miesteliuose ant tvenkinių, ežerų, upių, marių ir kitų vandens telkinių paviršiaus buvo galima statyti ne didesnius nei 30 kv. metrų lieptus, plaukiojančias prieplaukas ar debarkaderius, skirtus švartuoti laivams. Jų ilgis negalėjo viršyti 15 m, o aukštis virš vandens – 2 m.
Esminis reikalavimas buvo toks, kad plūduriuojančių lieptų, plaukiojančių prieplaukų, įskaitant debarkaderius, netgi turistinių plaustų statymas laiveliams ar valtims švartuoti turėjo būti įrengiamas tik konkrečiose vietose ir privalėjo būti suderintas su savivaldybėmis.
Jei kas nors norėjo panašius įrenginius statyti nacionalinių ar regioninių parkų teritorijose, tai turėjo derinti su tų parkų administracijomis.
Su savivaldybėmis kokius nors laivų švartavimo įrenginių statinius dar pavykdavo suderinti, o su parkų administracijomis tai padaryti būdavo beveik neįmanoma.
Tuo galima paaiškinti ir tai, kad plaukiojančių įrenginių Lietuvos vidaus vandenyse yra itin mažai. Įprasta, kad tai yra seni, iš sovietinių laikų likę švartavimo įrenginiai, kurių dalis atnaujinta.
Šiek tiek lieptelių ar laikinų prieplaukų prastumti sugebėdavo įtakingesni verslininkai. Dėl kai kurių projektų kildavo pasipiktinimų banga, kad verslas veržiasi į valstybinius visuomeninius vandens telkinius, kai kuriose vietose netgi aptverdamas juos.
Projektai: vasarą Dangės upėje galima pamatyti šiuolaikines iki 30 kvadratinių metrų prieplaukas ir debarkaderius. / V. Matučio nuotr.
Nevaržomos iniciatyvos
Šiuo metu vyksta priėjimo prie vandens telkinių „varžtų atveržimo“ procesas.
Galima teigti, kad jis prasidėjo tada, kai prie jūros iš esmės buvo panaikintos vadinamosios pajūrio zonos, kur nebuvo įmanomos jokios statybos.
Dabar numatyta, kad statybos pajūrio zonose bus įmanomos, jei bus statomi visuomeninės paskirties objektai. Statybos pajūryje bus derinamos bendra tvarka, kokia numatyta visoms statyboms derinti. Numatyta tik tokia aplinkybė, kad kai kuriems pajūrio statybų projektams tiesiogiai reikės gauti suderinimą ir iš Aplinkos ministerijos.
Prie vandens telkinių siekiant įrengti lieptus, plaukiojančias prieplaukas ar debarkaderius, skirtus švartuoti laivams, esmine naujove siūloma tai, kad nebebūtų ribojamas jų plotas ar ilgis.
Sprendimas logiškas, nes, tarkim, esant 30 kv. metrų liepto ribojimui niekada nebūtų buvęs pastatytas tiltas į jūrą Palangoje. Juo labiau kad grafo Juozapo Tiškevičiaus laikais XIX amžiuje tiltas į jūrą buvo laikomas tarsi uostu, per kurį į laivus eksportui būdavo kraunamos plytos. Tik nuo 1892 m. šis tiltas skirtas tik poilsiautojams vaikščioti.
Panašių tiltų, koks yra Palangoje, galima rasti ir kitose Baltijos pajūrio vietose prie Lenkijos, Vokietijos krantų. Tik ant jų dar papildomai įrengtos ir viešojo maitinimo salės – barai ar restoranai.
Baiminamasi, kad ant valstybinių vandens telkinių gali atsirasti neįsivaizduojamo dydžio plūduriuojančių statinių.
Didelių statinių baimė
Bandymą Lietuvoje padidinti lieptų, plaukiojančių prieplaukų ar debarkaderių plotus virš 30 kv. metrų pastebėjo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba.
Ji pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kad „privačios įvairios paskirties statinių statybos valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose didintų tiek korupcijos pasireiškimo, tiek žalos gamtai bei viešajam interesui grėsmę“.
Naujame projekte siūloma, kad iki 30 kv. metrų pločio ir iki 15 metrų ilgio lieptų, plaukiojančių prieplaukų ar debarkaderių projektų iš viso nereikėtų derinti su savivaldybėmis. Nebeliktų ir dviejų metrų aukščio ribojimo nuostatos. Derinimas su savivaldybėmis apimtų tik didesnius nei 30 kv. metrų pločio ir 15 metrų ilgio vandens paviršiaus statinių projektus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba laikosi nuostatos, kad tokie projektai būtų ydingi antikorupciniu požiūriu. Esmė tokia, kad numatomas derinimas, kai statiniai yra didesni nei 30 kv. metrų pločio ir 15 metrų ilgio, bet nenumatoma, kokie galėtų būti maksimalūs tokių statinių parametrai.
Baiminamasi, kad ant valstybinių vandens telkinių gali atsirasti neįsivaizduojamo dydžio plūduriuojančių statinių, kurie pakenktų viešajam interesui – kitiems asmenims naudotis tais telkiniais, jų pakrantėmis. Paprastas pavyzdys – ant upių vandens paviršiaus įrengus neriboto pločio prieplaukas ar debarkaderius, skirtus barams ar restoranams, gali būti uždarytos upės praplaukti pramoginiams laivams.
Lyg ir atrodytų, kad to negalėtų būti, nes didesniems objektams leidimus išduotų savivaldybės ir parkų administracijos. Tačiau Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad kai bent kiek atlaisvinamos rankos, apsukruoliai tarsi gauna signalą greitai tuo pasinaudoti, o jau tada vėl sugrįžta „varžtų veržimo“ procesas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič2
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
Mažiesiems klaipėdiečiams – apie pingvinus
Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ vaikai išradingai paminėjo Pasaulinę pingvinų dieną. Dėl itin spartaus pingvinų nykimo įstaigos pedagogėms kilo mintis šią dieną paminėti trumpalaikiu projektu „Pingvinai &...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Gegužės 1-osios kaina – net 107 milijonai eurų?1
Tokių laisvadienių kaip Gegužės 1-oji našta ekonomikai neįtikėtinai didelė. Ekspertų paskaičiavimu, per vieną darbo dieną vien į valstybės biudžetą Lietuvoje yra sumokama 107 mln. eurų mokesčių. Tad per šventinę dieną iždo &s...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja4
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...