Lietuvoje pilietinė veikla išsigimė?

Kas išdarkė gerą idėją?

Pilietinio judėjimo pradininkas Lietuvoje – šviesaus atminimo advokatas, žmogaus teisių gynėjas, valstybės ir visuomenės veikėjas Kęstutis Čilinskas (1946–2011) viename pirmųjų jo surengtų mitingų Vilniuje, prie V.Kudirkos paminklo, kvietė žmones busti, pasiryžti ir ginti savo konstitucines teises.

Jo vadovauto Nepartinio demokratinio judėjimo renginiuose K.Čilinskas ne tik gynė, bet ir bandė išjudinti Lietuvos visuomenę, siekė pažadinti ją ir suteikti pasitikėjimo, kovojant ne tik kiekvienam už save, o drauge ginant Lietuvos Konstitucijos nuostatas.

K.Čilinskas tikėjo, kad pilietinė visuomenė yra didelė ir vienintelė jėga, galinti pasipriešinti įžūlėjančiai oligarchinei sistemai, kur viskas perkama ir parduodama iki paskutinio garbės lašo.

Taip parašyta ir šio garbaus žmogaus nekrologe.

Tačiau K.Čilinskas labai nustebtų patyręs, kas šiandien save įvardija pilietinės visuomenės šaukliais ir kokių pseudopilietinių iniciatyvų jie griebiasi.

Spalvingų veikėjų puokštė

Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje susiformavo ir nuolat piketuoja grupelė "etatinių" niekur nedirbančių mitinguotojų, dažniausiai tarpstančių iš pašalpų ar nežinia kokių pajamų.

Pradžia: įvairūs pilietiniai judėjimai ypač suaktyvėjo, prasidėjus vadinamajam pedofilijos skandalui. Piketai tada vyko visoje Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Juos galima pamatyti bet kuriame renginyje su vis skirtingais lozungais, paišytais ta pačia ranka ir kritikuojančiais viską ir visus – pradedant miesto valdžia, baigiant paminklu šalies šviesuoliui.

Kai kurie jų akivaizdžiai nusiteikę prieš Lietuvos valstybę ir to neslepia, juos galima išvysti ir teismo posėdžiuose, kur teisiami asmenys, nusistatę prieš valstybę. Ten jie figūruoja kaip teisiamųjų palaikymo komanda.

Vienas toks "visuomenininkas", interneto komentaruose nuolat dergiantis vieną Klaipėdos apylinkės teismo teisėją, pats prieš porą savaičių buvo nubaustas už girtavimą viešoje vietoje ir policijos pareigūnų užgauliojimą.

Kita aktyvistė už finansinius nusikaltimus šio mėnesio pradžioje buvo nuteista lygtine bausme.

Dar vienas veikėjas, socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiantis prieš medžių kirtimą mieste, neseniai viešoje vietoje pastebėtas vulgariai koketuojantis su nepilnametėmis.

Ką jau kalbėti apie "visuomenininką", kuriam, kaip išsiaiškino "Lietuvos rytas", honorarus nė nesislapstydama mokėjo tarptautinė žiniasklaidos grupė "Rossiya Segodnya", užsiimanti Kremliaus propagandos skleidimu.

Tokie žmonės savo reputacija diskredituoja pilietinę veiklą. O visų jų idėjos ir veiksmai labai skiriasi nuo tų, kuriuos puoselėjo šviesaus atminimo K.Čilinskas.

Naudingų idiotų gvardija

Žinomas visuomenininkas, dešimtmečius saugomų teritorijų sistemoje dirbantis Erlandas Paplauskis, kalbėdamas apie tokių abejotinų veikėjų pseudopilietiškumą, paminėjo terminą "naudingi idiotai".

Tik kalba šiuo atveju esą yra ne apie klinikinį žmogaus įvertinimą.

Šia sąvoka apibūdinami asmenys, kurie iš nežinojimo, savo iniciatyva, dažniausiai niekieno neapmokami, niekieno neverčiami daro tai, kas labiausiai trokštama priešiškų valstybių.

"Kalbėdamas apie tai, nelabai norėčiau koncentruotis ties Rusija. Šiuo metu geopolitinė įtampa yra milžiniška, ir Lietuvoje aktyviai tikrai veikia ne vien Kremlius. Ir Kinija čia turi savo interesų. Ir jie tikrai nenori stiprios, stuburą turinčios valstybės. O labiausiai kelia nerimą tendencija, kuri prasidėjo nuo pat R.Pakso partijos įkūrimo. Jos jau neliko, bet likučiai itin dažnai vartoja frazę – "visais klausimais reikia atsiklausti žmonių". Štai čia ir atsiranda pseudodemokratija", – kalbėjo E.Paplauskis.

Nuo patrioto iki idioto – tik vienas žingsnis.

E.Paplauskis pateikė valstybių, kovojančių prieš Vakarus, naratyvo pavyzdį.

Esą "norite eksportuoti demokratiją, kovojate prieš mūsų diktatūras, mes padarysime viską, kad jūs apsivemtumėte nuo savo demokratijos".

Tai liudija ir "Brexitas", ir D.Trumpo rinkimai, kur neabejotinai dalyvavo ir diktatūrinės valstybės.

Lietuvoje, pasak pašnekovo, visa tai "instaliuojama" kiek žemesniu lygmeniu.

"Staiga iš kažkur randasi kažkokios grupuotės, skaisčiu, intelekto nesudrumstu veidu, jos pradeda kelti idėjas, kad kiekvienas vamzdis, kiekvienas infrastruktūrinis objektas ar bet koks pastatas mieste turi atsirasti vos ne referendumo būdu. Referendumas yra labai gerai, bet ne šiuo atveju. Ne žmonės turi aiškinti, kur statyti ligoninę ar kitus reikšmingus statinius. Mes tam ir renkame valdžią, kad ji spręstų klausimus, kuriais mes esame nekompetentingi", – pabrėžė E.Paplauskis.

Jo teigimu, renkame tuos, kuriais pasitikime, kad jie priimtų sprendimus sudėtingose srityse, kuriose dauguma žmonių nieko neišmano.

"Štai paskelbė, kad statys visuomeninės paskirties pastatą, tai tie veikėjai tuoj pat organizuoja apklausą. Ir tada valdžia įveliama į nuolatines bevaises diskusijas. Juk niekad nebus taip, kad gyventojai vienbalsiai būtų vieningi. Ir tada diskutuojama dėl kiekvieno menkniekio. Dabar bandoma kurti būtent tokį valstybės modelį. Ir visa tai pavadinama visuomeniniu judėjimu", – teigė E.Paplauskis.

Demokratijos grimasos

E.Paplauskio manymu, greitai iškyla tų judėjimų kažkokie lyderiai, rėkiantys, kad čia viskas korumpuota ir viskas blogai.

"Ir tokia neapykantos minia susiburia į grupuotę, kaišiojančia pagalius visur. Dabar Gargžduose net baseino pastatyti negalima, nes reikia apklausti gyventojus, kurioje vietoje jį statyti. Tai jau visiškas marazmas. Ir šiame procese dalyvauja visokie buvę partijų veikėjai, kurie susiburia į štai tokius darinius", – mano E.Paplauskis.

Gargžduose buvo suprojektuotas milžiniškas pramogų centras su ledo arena, kuriam šiuo metu nėra pinigų ir, akivaizdu, jog artimiausiais metais jų nebus.

Tą patvirtino ir premjeras, kuris buvo atvykęs į Gargždus.

Nauja valdžia, laimėjusi savivaldybės rinkimus, tą puikiai supranta.

Ji sumanė pastatyti ne "kosmodromą", o įprastą salę ir baseiną, suprojektavo mažesnį sporto centrą kitoje vietoje, kur galima jį įrengti greičiau, paprasčiau ir pigiau.

"Tai ką daro tie vadinamieji visuomenininkai? Jie surenka parašus ir reikalauja, kad gyventojai spręstų, kur pastatyti tą baseiną. Tai turi nuspręsti žmonės, kurie neturi inžinerinio išsilavinimo, supratimo apie žmonių srautų pasiskirstymą, apie urbanistinę viziją. Taigi kiekvienam klausimui yra inicijuojamos apklausos. Demokratijos grimasos, ne kitaip. Tik klausimas, kas dangstosi tais visuomeniniais judėjimais?" – stebėjosi E.Paplauskis.

Žmonėms trūksta saviraiškos?

Klaipėdoje prieš porą mėnesių buvo organizuotas piketas prieš požeminės automobilių aikštelės statybą Atgimimo aikštėje.

Neginčijama, kad žmonės turi teisę turėti ir išsakyti savo nuomonę, net reikalauti, jog būtų pakeisti tam tikri valdžios sprendimai, jei jie neracionalūs.

Tačiau, kai paaiškėja, kad šio piketo organizatorius gyvena Klaipėdos rajone, kur turi savo verslą ir su Klaipėdos miestu jis niekaip nesusijęs, kyla klausimas, kodėl jis čia? Kodėl ir kas iš tiesų inicijavo tą protesto akciją?

Buvęs Klaipėdos politikas Vytautas Čepas su tokiais visuomenininkais, kurie kovoja prieš viską, visada ir visur, yra susidūręs ne kartą.

Anot jo, viską reikėtų daryti su sveiko proto doze, bet to nėra.

Kai kurių asmenų perdėtas pilietiškas aktyvumas daro žalą visuomenei – jie devalvuoja visuomeniškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo sąvokas.

"Pažiūrėkite į tuos "etatinius" piketuotojus, kurie piketuoja prieš rinkimus, teatro vietą, kertamą medį, planuojamą aikštelę, prieš Vydūno paminklo pastatymą. Kas tie žmonės? Ką apie juos galima pasakyti? Tai yra profesionalūs destruktoriai, kenkiantys visuomenei ir miestui. Reikia pagaliau tai įvardyti atvirai. Ir kol tai nebus padaryta, jie siautės toliau", – kalbėjo V.Čepas.

V.Čepo įsitikinimu, tokiems žmonėms trūksta saviraiškos. Tad jie veikiausiai save atranda piketuodami.

"Tai – dažniausiai ribotos asmenybės, menko išsilavinimo, nelabai ką galintys patys sukurti. Juk reikia ir pretenzijas reikšti su sveiko proto doze, bet gaila, šito nėra", – apgailestavo V.Čepas.

Šmeižė ir neatsiprašė

Neseniai buvo atvejis dėl Klaipėdos muzikinio teatro statybų, kur vienai klaipėdietei staiga pasirodė, kad rekonstrukcija atliekama ne taip, eikvojama per daug pinigų, dėl to ji išsireikalavo, jog šį klausimą svarstytų Kontrolės komitetas.

Pasiteiravus, ar ji turi inžinerinį išsilavinimą ir iš kur žino, kad teatro statyboms išleidžiama per daug pinigų, aktyvistė pareiškė, jog šalia gyvena ir mato pro tvorą.

"Dirbant savivaldybėje, penktadalį laiko atimdavo toks aiškinimasis su panašiais interesantais. Pamenu, remontavo Sendvario mokyklą. Tai vaikštinėjo moteriškės iš paskos ir rėkė, kad Vytautas Grubliauskas nori ją privatizuoti. Ar galite įsivaizduoti didesnę nesąmonę? Atlėkė, vagimis išvadino. Kai tą mokyklą sutvarkė, tai merą šmeižusios ponios net neatėjo jo atsiprašyti", – piktinosi V.Čepas.

Buvusio politiko teigimu, geriau jau tie žmonės ką nors gero visuomenės labui padarytų, o dabar tik šlaistosi su plakatais.

"Man kyla klausimas, iš ko jie gyvena, už ką valgo? Juk jie niekur nedirba. Sveiki vyrai ir moterys, toli gražu ne pensininkai? Gal specialiosios tarnybos turėtų tuo pasidomėti. Vienas teigia, kad turi turtingą dėdę, kuris jį šelpia, kitas – turtingą tetą. Ta teta turbūt beprotė, kad tokį meitėlį išlaiko", – ironizavo V.Čepas.

Įžvelgia ir grėsmių

Pilietiškumu garsėjantis seniūnaitis Aurimas Mockus, kurio iniciatyva mieste atsirado keliautojo Antano Poškos paminklas, pritaria V.Čepo mintims, kad panašūs veikėjai tik diskredituoja pilietinį judėjimą.

Aurimas Mockus / Asmeninio archyvo nuotr.

Yra asmenų, kurie tarsi maitinasi jiems rodomu viešu dėmesiu, todėl tie piketuotojai ir bando tapti visų galų meistrais.

A.Mockus juokavo, kad Lietuvoje yra daugybė "ekspertų" visais klausimais.

"Kiekvienas turi savo nuomonę bet kuriuo klausimu, ir tai yra gerai, bet, kai ta nuomonė iškrypsta, jau yra nebenormalu. Juk nuo patrioto iki idioto – tik vienas žingsnis ir labai mažas. Pavyzdžiui, šutvė (kitaip jų ir nepavadinsi) "Būkime vieningi" bei juos siejanti aplinka jau tampa nacionaline grėsme. Manyčiau, kad Valstybės saugumo departamentas turėtų daug ryžtingiau dirbti tuo klausimu", – įsitikinęs A.Mockus.