- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos priemiestyje Kalotėje įsikūrusios šeimos turėjo kęsti šaltį, nes kurį laiką liko be elektros tiekimo. Tačiau gyventojai labai nustebo, kad naujai įdiegti išmanieji elektros skaitikliai vis tiek rodė, kad namuose vartojama elektra.
Kas vartojo elektrą?
"Kas ją vartoja, jei esame visi be elektros? Po naktinio elektros dingimo patikrinau, ką rodo ESO išmanusis skaitiklis. Nugriuvau – sėkmingai siuntė duomenis apie vartojimą, kurio net negalėjo būti. Gal kas nors turite įrengtus išmaniuosius ESO skaitiklius ir galite pasidalinti, ką jie rodė elektros išjungimo metu?" – į kaimynus socialiniame tinkle kreipėsi Artūras.
Netrukus atsiliepė keli kaimynai, kurie, patikrinę savo elektros skaitiklius, pamatė tą patį.
Vartojimas buvo fiksuotas tuo metu, kai visa gyvenvietė neturėjo elektros.
Gyventojai ėmė kelti klausimą, ar tikslios jų gaunamos sąskaitos, jei elektros vartojimas fiksuojamas net tuomet, kai fiziškai neįmanoma jos vartoti?
"Mūsų elektra, už kurią mokame, yra tik nuo skaitiklio. Viskas, kas vyksta iki skaitiklio, – ESO. Skaitiklis įtampos nemato ir neturi matyti", – svarstė gyventojas.
Šešios valandos be tiekimo
Aistros kiek nurimo kitą rytą, kai Artūras dar kartą prisijungė prie įmonės ESO savitarnos tinklalapio.
"Skaičiai jau buvo pasikeitę. Nunulino. Tačiau dėl to nesijaučiu geriau. Ar kažkas sureagavo į pastabas dėl to, kad visa tai ėmėme viešinti? Ar čia slypi kitos priežastys, nėra aišku. Aš nesu sąmokslo teorijų šalininkas. Suprantame tik tiek, kad, pradėjus gyventojams domėtis situacija, elektros vartojimo skaičiai pasikeitė. Esminis klausimas mums liko neatsakytas. Kaip skaitikliai gali siųsti duomenis, kai nėra maitinimo, nėra elektros?" – klausė vyras.
Visa ši situacija pasėjo įtarimų tarp gyventojų. Žiūrint į kelių žmonių paviešintus elektros suvartojimo grafikus, matyti, kad vartojimą žyminti linija tarsi šokinėja, ji nėra vaizduojama tolygi.
"Elektra Kalotėje dingo šeštadienį 21.38 val. Buvo avarinis išsijungimas. Pagal suveikusią signalizaciją fiksavau, kad maitinimas atsistatė pusę keturių ryto. Šešias valandas nebuvo elektros. Tačiau elektros vartojimo grafike kažkodėl 23 val. staiga vartojimas mano name šoko į viršų. Mistika", – stebėjosi Artūras.
Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama?
Kitų kaimynų elektros vartojimo grafikuose buvo užfiksuota, kad kas penkiolika minučių name kažkas suvartojo apie 1,7 kWh.
"Tai yra beprotiškai daug, per valandą išeitų, kad vartota daugiau nei trys kilovatvalandės. Neįtikėtina. Mano namo grafike tarsi žymimas vidutinis dienos vartojimas, nefiksuotas joks kritimas iki nulio. Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama? Klausimų kyla, todėl ESO turėtų smulkiai atsakyti į juos", – tikino Artūras.
Atvaizduoja vidurkį
Bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės įmonės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas aiškino, kad dingus elektrai gyventojų sąskaitos nėra auginamos.
"Iškart pabrėšiu, kad dingus elektrai skaitikliai tikrai vartojimo nefiksuoja. Čia klausimas yra dėl duomenų atvaizdavimo sistemos savitarnos svetainėje. Sistema veikia taip, kad, jei nesurenka duomenų už praeitą periodą, tai už tą periodą duomenis suprognozuoja naudodamasi turimais rodmenimis", – aiškino P. Kalmantas.
Kitaip tariant, išmanieji skaitikliai sistemoje brėžia suvartojamos energijos grafiką pagal tai, kokius vidutinius duomenis turėjo kitomis dienomis.
Neaiškumai: dažnam elektros vartotojui nepakanka informacijos, todėl kyla abejonių, ar milijoninės investicijos, kurios bus įskaičiuotos į kilovatvalandės kainą, tikrai buvo būtinos. V. Skaraičio / BNS nuotr.
Parodymus anuliuoja
"Šiuo konkrečiu atveju gedimo priežastis buvo dėl sniego apkrovos lūžusių medžių nutraukti vidutinės įtampos oro linijos laidai. Dėl linijos atsijungimo be įtampos liko 2 816 klientų. Kalotės kaimo gyventojai be įtampos buvo nuo gruodžio 10 d. 21.38 val. iki 11 d. 3.25 val.", – paaiškino P. Kalmantas.
Įtampos įjungimas ir gedimo šalinimas Kalotėje vyko etapais.
"Atsijungus tinklo įtampai, skaitikliai išsijungė, dėl šios priežasties sistema nenuskaitė jų rodmenų, todėl juos suprognozavo. Dar kartą akcentuoju, kad tokiu atveju skaitiklis vartojimo nefiksuoja, o atsistačius tinklo įtampai, sistema iš skaitiklio nuskaito įtampos dingimo faktą bei periodą ir suprognozuotus rodmenis tame periode anuliuoja. Elektros dingimo atveju suvartojimą paverčia nuliniu", – tikino P. Kalmantas.
Paaiškinimas neįtikino
Kalotės gyventojo Artūro ESO atstovo paaiškinimas neįtikino.
"Man nesuprantama, kam reikalingas menamas elektros suvartojimo grafikas? Jei ESO sako, kad elektros skaitiklis prognozuoja duomenis, man neaišku, kam iš viso reikia tokio prognozavimo? Ką tai duoda? Jei nėra elektros, galėtų skaitiklis grafike brėžti liniją. Tačiau pateikiamas kintantis grafikas. Kokia to prasmė? Imituoja veiklą, kurios realiai nėra", – svarstė gyventojas.
Paaiškinimo laukia ir kiti Kalotės gyventojai – raštu kreipėsi į ESO.
"Abejonių atsakymas neišsklaido. Jei kažkas užsiima pertekline veikla, visuomet bus vartotojui klausimų dėl duomenų tikslaus apskaičiavimo. Kokiomis prognozėmis, kaip pateikta atsakyme, gali užsiiminėti elektros suvartojimą turinti apskaičiuoti sistema? Tam ta sistema ir įdiegta, kad tiksliai apskaičiuotų suvartojamą energiją, o ne braižytų menamus grafikus. O jei aš imsiu taupyti? Skaitiklis vis tiek kažką sau prognozuos? Gal ESO tuomet ims aiškinti, kad mano suvartojimas neatitinka prognozių?" – įtarinėjo Artūras.
Gyventojas uždavė esminį klausimą – už ką jis moka? Ar už prognozes, ar už realius duomenis?
"Ar ESO pateikiami duomenys yra teisingi? Senieji skaitikliai rodė konkrečius skaičius, juos deklaruodamas tiksliai žinojai, už ką moki. Čia šiuo atveju sistema užsiima kažkokiomis improvizacijomis. O pats žmogus kažin ar pajėgus tai sukontroliuoti. Įmonės atstovo atsakymas tik iš dalies atsako į klausimus", – prisipažino Artūras.
Išleis 150 mln. eurų
Valstybės valdomos "Ignitis grupės" elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" išmaniuosius elektros skaitiklius šalyje pradėjo diegti šį rugpjūtį.
ESO tuomet aiškino, kad naujieji skaitikliai vartotojui leis sutaupyti apie 6 proc. išlaidų.
Senųjų skaitiklių keitimo į išmaniuosius imtasi dėl ES teisės aktų reikalavimų.
Nurodoma, kad iki 2025 m. 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais.
Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo planus.
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos skaičiavimais, išmanieji skaitikliai visiems Lietuvos vartotojams bus įdiegti iki 2037 m.
ESO pranešime apie skaitiklių keitimą pažymėta, kad vartotojai už skaitiklio keitimą nieko neturi mokėti.
Tačiau ESO atstovų teigimu, įrenginio pakeitimo kaina vis dėlto yra įskaičiuojama.
"Kaina vėliau bus įskaičiuota į elektros tiekimo tarifą – skaičiuojama, kad ji sieks apie 0,05 cento už kWh. Vienas išmanusis įrenginys kainuoja apie 40 eurų", – pažymėta ESO pranešime.
Pakeitus senuosius skaitiklius naujais, vartotojui nelieka prievolės kas mėnesį deklaruoti elektros duomenis.
Taip pat išmanieji skaitikliai operatyviau siunčia informaciją tinklo prižiūrėtojams, jie iš karto sistemoje fiksuoja gedimus.
Išmanieji skaitikliai gyventojams, per metus suvartojantiems per 1 tūkst. kWh, ir visoms įmonėms bus įrengti iki 2025 m. pabaigos.
Nuo 2026 m. skaitikliai bus keičiami visiems likusiesiems, pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai.
1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių už daugiau nei 105 mln. eurų įdiegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė "Sagemcom Energy and Telecom".
Bendra didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto vertė siekia iki 150 mln. eurų.
Be skaitiklių, ją sudaro dabartinių sistemų vystymas, informacinių sprendimų kūrimas ir paslaugos, taip pat klientų bei visuomenės informavimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“5
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas8
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma6
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos13
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...