- Eglė Jurevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kačių karai uostamiestyje tęsiasi. Vieni klaipėdiečiai mūru stoja už beglobių gyvūnų saugojimą, šėrimą, namelių jiems įrengimą, kiti kategoriškai kratosi jų kaimynystės. Už beglobių kačių kastravimą atsakingas "Nuaras" tikina, kad šios problemos sprendimu turėtų rūpintis ir patys gyventojai.
Netoli vaikų lopšelio-darželio "Klevelis" įsikūrę klaipėdiečiai skundžiasi, kad kiemuose laksto daugybė benamių kačių.
Anot miestiečių, kai kurie žmonės nepaiso taisyklių ir gyvūnus šeria ne specialiose šėryklose, o maisto likučius išmeta po balkonais ar tiesiog palieka šalia daugiabučių.
"Myliu gyvūnus ir jokiu būdu nenoriu kurstyti neapykantos jiems. Kalčiausi čia ne gyvūnai, o žmonės. Gyventojai turėtų suvokti, kad, šerdami kates bet kur, daro meškos paslaugą. Gyvūnai vakarais ir naktimis kniaukia po langais, išmestas maistas pūva, dvokia. Baisu, kad vaikai ligų nepasigautų", – baiminosi klaipėdietė Irina.
Pasak gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorės Gintarės Liutkuvienės, per praėjusius metus Klaipėdos mieste ir rajone iškastruota apie 300 benamių katinų.
Jau ketverius metus šiaurinės miesto dalies beglobių kačių kastravimu užsiimančios tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį jų pastebimai sumažėjo.
"Kai buvo pradėta įgyvendinti programa "Pagauk–sterilizuok–paleisk", matome, kad sumažėjo mažų kačiukų. Pačių kačių nesumažėjo, kadangi gyvūnai yra paleidžiami, tačiau jos nebeatsiveda palikuonių. Kastravimas – tai vienintelis pasaulyje nustatytas humaniškas būdas, kaip sustabdyti jų dauginimąsi", – teigė "Nuaro" administratorė.
Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.
Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.
"Vieni žmonės nori, kad jų neliktų, kiti rūpinasi gyvūnais. Mes visada pabrėžiame, kad katė yra toks pats miesto gyventojas kaip ir žmogus, turi teisę gyventi, tik reikia suvaldyti jų dauginimąsi. Niekas kitas tik pats žmogus kaltas, kad jos taip išplito ir sulaukėjo. Jeigu žmonės prižiūri gyvūnus ir šeria juos šėryklose, jas valo, problemų dažniausiai nekyla", – tikino G.Liutkuvienė.
Katė per metus atsiveda apie keturias vadas. Kiekvienoje jų gali gimti iki šešių kačiukų.
Globos namų atstovai prašo į šiuos gyvūnus žvelgti tolerantiškiau, mat jeigu neliks kačių, jų vietą užims graužikai.
"Jeigu žmonės nenori kačių, tegul jų nešeria. Prasideda ruduo, iš rūsių ir kitų vietų pradeda lįsti graužikai. Ten, kur gyvena katės, graužikų niekada nebus", – sakė G.Liutkuvienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta12
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė6
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...